Karas, sujudinęs mūsų vertybes, keičia ir mūsų gyvenimo kasdienybę. Šiandien viskas, ką darėme iki tol, apsiriboja trimis svarbiausiais aspektais: susitelkimu, demonstruojamu ne tik mūsų šalies piliečių, bet ir visos Europos žmonių, palaikant už laisvę kovojančią Ukrainą, realia pagalba (visomis jos formomis) savo laisvę ginančiai šaliai ir saugumo užtikrinimu, kuris pirmiausiai priklauso nuo mūsų pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Visi šie punktai svarbūs, vis tik plačiau apsistosiu ties trečiuoju – pasirengimu.
Saugumas tampa svarbiausiu prioritetu. Jei anksčiau apie didesnį fizinį ar kibernetinį saugumą tik diskutavome, o didesnes investicijas daugeliu atveju dar tik planavome (reikia, bet gal dar ne šiais metais), tai šiandien lyderystės pavyzdžiu yra aiškiai nustatyti prioritetai ir sutelkti resursai, siekiant galutinio tikslo ir maksimalaus rezultato.
Imkime vandenį, kuris yra mums gyvybiškai būtinas kiekvienos dienos poreikis. Kaip daugiau nei 3,5 metų vadovavęs didžiausiai šalies vandentvarkos bendrovei galiu drąsiai teigti, kad šiuo metu didžiausias iššūkis visuomeniniam vandens tiekėjui yra pasiruošimas pačiai ekstremaliausiai situacijai, kuri tik buvo numatyta ekstremalių situacijų plane. Ir svarbiausi klausimai, kuriuos dabar sprendžia ir apgulto Kijevo, ir mūsų šalies sostinės vandens tiekėjas, ar sugebėsime, esame pasiruošę apsaugoti didžiausią turtą, kuri turime mieste – vandenį?
Pirmiausiai ar vandens nepritrūksime? Vandens Vilniuje yra išgaunama pakankamai, netgi daugiau nei yra poreikis, tačiau modeliuojant situaciją, kas būtų, jeigu būtų, vykstant karui galima ir paviršinio, ir požeminio vandens tarša, dalis vandens gręžinių ar rezervuarų gali būti prarasta – jie užteršti ar sunaikinti. Todėl vandens tiekėjas jau dabar turi susikoncentruoti į fizinės pagrindinių ir rezervinių vandenviečių apsaugos sustiprinimą. Tiesa, požeminių gręžinių, rezervuarų užteršimo rizika dėl skirtingų jų lokacijų, taikomų apsaugos priemonių ir technologinių savybių – didelio kiekio vandens, žemos vandens temperatūros yra mažai tikėtina, vis tik šiai grėsmei valdyti taip pat turi būti pasiruošta.
Ar sugebėsime jį patiekti? Kitas ne mažiau svarbus aspektas vandens tiekėjo pasirengimas nepertraukiamai teikti gyvybiškai būtiną paslaugą ar bent dalį jos ekstremaliomis sąlygomis. Esant ekstremaliai situacijai su centralizuoto vandens tiekimo sutrikimais dalyje miesto ar visame mieste susidurtume neišvengiamai. Jei dalimi vandenviečių ir juose esančių gręžinių nebebūtų galima naudotis, vandens tiekėjas vis dar turėtų galimybę vandenį miestui tiekti iš likusių gręžinių.
Tačiau tam būtina kad centralizuota vandentiekio sistema būtų sukonstruota vadinamojo „žiedo principu“ – nutrūkus vandens tiekimui viename taške vandenį žiedu būtų galima tiekti iš kito taško. Tam sostinės vandens tiekėjas jau pradėjo ruoštis prieš kelerius metus. Nukreipiant dalį investicijų, buvo vykdomi vandens tiekimo schemos pakeitimai rizikingiausiose miesto vietose – nutiesiami nauji vamzdynai, sujungiamos skirtingas vandens tiekimo zonos ir taip sukuriamas vandentiekio sistemos „žiedas“.
Vis tik, vandens tiekimo schemos keitimas – tai ir laikui imlus procesas, ir didžiulės investicijos – reikia keisti dalį vamzdynų (skiriasi jų diametrai ir kiti parametrai), sureguliuoti ir užtikrinti reikiamą vandens slėgį, nutiesti trūkstamas vamzdynų atkarpas. Ir čia kalbame ne apie metrus, o apie ištisus naujų vamzdynų kilometrus.
Kas bus, jei dings elektra? Vanduo sostinėje išgaunamas iš 40-245 m. gylyje esančių gręžinių. Pirmiausiai vanduo siurbliais keliamas iš požemių, yra paruošiamas vartojimui ir tuomet jau keliauja į kiekvienus namus. Suprantama, kad išgauti vandenį, kuris yra taip giliai ir jį patiekti daugiau nei 1700 km ilgio vamzdynu, prireikia nemenkų energetinių resursų. Nesunku įsivaizduoti, kas nutiktų energetinių resursų netekus. Dingus elektrai, sutriktų esminių vandens kiekio slėgio reguliavimo sistemų darbas, sustotų vandens pumpavimo ir pakėlimo siurblinės, o tai reikštų, kad vartotojai lieka be centralizuoto vandens tiekimo.
Dingus elektrai, sutriktų esminių vandens kiekio slėgio reguliavimo sistemų darbas.
Todėl sostinės vandens tiekėjas, rengiantis ekstremalioms situacijoms turėtų ne tik laukti sprendimų iš elektros energijos tiekėjo, valdžios institucijų, bet ir pats investuoti į „budinčius“ elektros generatorius, kuro atsargas, nors tai reikalauja didelių investicijų ir papildomų resursų juos eksploatuojant. Įprastinėmis sąlygomis ši rizika buvo valdoma tiekėją įpareigojant elektros energijos tiekimą atstatyti per sutartyje numatytą laiką, apsiribojama keliais papildomais generatoriais, tačiau ekstremaliomis sąlygomis be elektros gali tekti išbūti ne kelias minutes ar valandas, bet dienas, savaites, todėl tam būtinas kitas – toliaregiškesnis, tačiau ir kur kas daugiau resursų reikalaujantis sprendimas.
Na ir galiausiai, įsivaizduojant patį juodžiausią scenarijų, kurį sekant naujausias mus pasiekiančias žinias, jau išgyvena dalis prieglobstį slėptuvėse radusių Ukrainos žmonių, vandens tiekėjas turi pasiruošti žmonėms vandenį tiekti (dalinti) be centralizuotų sistemų pagalbos. Organizuoti vandens dalinimą, pasiteikiant vandens cisternas ar kitą techniką, specialią tarą, įrengiant laikinus vandens tiekimo taškus atskirose miesto vietose ir pan. Tam reikalingas ir papildomos investicijos, ir aiškus veiksmų planas, kaip tai bus daroma.
Tinkamai pasiruošti galimiems vandens tiekimo sutrikimams gali ir kiekvienas gyventojas, pasirūpindamas geriamojo vandens atsargomis, kurių užtektų trumpuoju periodu – 2-4 paroms. Ir talpomis, kur vandenį būtiniausioms reikmėms būtų galima laikyti ilgiau.
Norint į šiuos klausimus atakyti, pirmiausiai reikia aiškaus veiksmų plano. Vilniaus viešasis vandens tiekėjas jį turi. Daugelis valstybinių, viešojo sektoriaus įstaigų juos taip pat pasirengę, ruošiantis galimos Astravo AE avarijos atvejui. Dabar atėjo metas įsitikinti, ar planai popieriuje suveiks realybėje.
Tikėkimės geriausio, bet ruoškimės blogiausiam – sako tautos išmintis. Palaikykime, paremkime, padėkime už laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms. Tačiau atsakingai pasirūpinkime ir savo saugumu.
