Tai svarbus dokumentas, parodantis kiekvienos valstybės (net ir plačiau nei ES) augimo potencialą didžiausią pridėtinę vertę sukuriančios ekonomikos dalyje. „Inovacijų švieslentė“ – vienas seniausiai rengiamų Europos inovacijų indeksų, pradėtas 2001 m. ir apimantis 32 rodiklius.
Taigi kaip Lietuva gali kurti daugiau pridėtinės vertės ir neįstrigti vidutinių pajamų spąstuose? Tai itin svarbus klausimas, artėjant prie ES BVP vidurkio.
Šių metų švieslentė rodo, kad Lietuva inovacijų srityje daro didelę pažangą ir pagal 2017–2024 m. augimo rodiklius yra viena iš ES lyderių. O jei šiandienos situaciją lygintume su 2010 m., kai Lietuva inovacijų srityje buvo trečia nuo pabaigos, tai augimas leidžia išties didžiuotis Lietuvos pasiekimais.
Nuo 2017 m. Lietuva inovacijų srityje padarė 16 % pažangą ir šis augimas yra gerokai greitesnis nei ES vidurkis. Mūsų pažangos tempas yra panašus į Danijos ir Belgijos. Didžiausi Europos novatoriai yra Kipras (+39 %) ir Estija (+27 %).
Lietuva inovacijų srityje daro didelę pažangą ir pagal 2017–2024 m. augimo rodiklius yra viena iš ES lyderių.
Rengdama ataskaitą Europos Komisija šalis pagal inovacijų diegimo spartą suskirstė į kelias grupes. Lietuva priklauso trečiajai – vidutinių novatorių – grupei, kurioje atsiduria Ispanija, Čekija, Italija, Portugalija, Graikija, Slovėnija ir kitos šalys. Bendrame ES šalių inovacijų reitinge esame 18 pozicijoje iš 27, o mūsų inovatyvumo lygmuo, palyginti su ES vidurkiu, siekia 83,6 %.
Taigi kur padarėme didžiausią pažangą? Lietuva šoktelėjo virš ES vidurkio keliose srityse. Pirmiausia, galime džiaugtis gana gerais išsilavinimo rodikliais: turime didelį skaičių gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, ir gerokai ūgtelėjo mokymosi visą gyvenimą apimtys.
Tiesa, gana nedidelis mokslinį daktaro laipsnį gaunančių žmonių skaičius neleidžia išnaudoti švietimo rodiklio potencialo. Atsiliekame ir pagal užsieniečių, atvykstančių doktorantūros studijoms į Lietuvą, skaičių – mūsų šalies mokslinių tyrimų sistema vis dar nėra patraukli. Kodėl Lietuvoje neparengiama tiek mokslo daktarų, kiek kitose Europos šalyse, ir kaip mokslininkai prisideda prie inovacijų – tai jau būtų atskira analizės verta tema.
„Inovacijų švieslentėje“ Europos Komisijos ekspertai taip pat pabrėžia ir gana plačias mokslo ir technologijų darbuotojų galimybes pritaikyti savo žinias bei rinktis darbo vietą – taip vadinama technologijų darbuotojų migracija. Žinant, koks yra IT srities darbuotojų poreikis Lietuvoje, šis aukštas darbo galimybių rodiklis nestebina.
Dar viena svarbi sritis, kurioje pirmaujame Europos Sąjungoje, yra rizikos kapitalo investicijos. Lietuvoje daug investuojama į startuolius ir tai padeda auginti naują novatorišką verslą.
Inovatyvumui didelės reikšmės turinti skaitmenizacija Lietuvą išlaiko arti ES vidurkio: plačiajuosčio interneto prieinamumas ir žmonių, turinčių bazinius skaitmeninius įgūdžius, skaičius rodo, kad turime gerą pagrindą tolesnėms inovacijoms diegti. Daug valstybės ir verslo paslaugų Lietuvoje perkeliama į skaitmeninę erdvę, gyventojai skatinami vis plačiau jomis naudotis, taigi turi įgyti ir skaitmeninių įgūdžių.
Kalbant apie Lietuvos verslą inovacijų kontekste, arti ES vidurkio esame su inovacijas verslo procesuose diegiančiomis mažomis ir vidutinėmis įmonėmis. Mažos ir vidutinės įmonės investuoja į verslo procesų optimizavimą, efektyvinimą ir vertės kūrimą.
Deja, prasčiausiai situacija vertinama pagal inovacijoms skiriamas išlaidas – tiek paties verslo investicijas, tiek valstybės paramą. Štai valstybės parama verslo moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant pagausinti žinių atsargas ir sukurti naujus turimų žinių taikymo būdus, siekia tik 32 proc. ES vidurkio. Ne paslaptis, kad Lietuvoje sukuriama palyginti mažai naujų novatoriškų produktų.
Dar viena sritis, kurioje atsiliekame ES mastu, yra novatoriškų produktų ir paslaugų eksportas. Lietuvoje ne tik mažai sukuriama novatoriškų produktų, kuriuos galime eksportuoti, tačiau nedaug pagaminama bei eksportuojama ir kitur sukurtų, bet Lietuvoje pagamintų inovacijų. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti Lietuvoje atidaryta kitos šalies novatoriškų technologijų įmonė, kurioje mes tik pagamintume produktus ir galėtume juos parduoti kitoms šalims. Taigi pasauliui svarbių inovacijų pasiūlos srityje turime kur pasitempti.
