Vis dėlto ar tikrai visus tenkina esama padėtis?
Daug įmonių atsakymas būtų ne, mat jų priklausomybė nuo vos kelių galingų interneto platformų, teikiančių jiems prieigą prie milijonų vartotojų platesniu geografiniu mastu, vis didėja. Todėl nenuostabu, kad dėl tokių nesubalansuotų santykių kyla problemų ir įmonės nesijaučia saugios. Dėl tokios padėties daugelis jų nėra linkusios naudotis interneto platformų teikiamomis galimybėmis prekiauti produktais savo šalyje ir užsienyje.
ES priėmė pirmą pasaulyje priemonę šiam disbalansui pašalinti – patvirtino reglamentą dėl platformų ir įmonių prekybos praktikos. Taigi visi šiomis platformomis besinaudojantys pirkėjai ir pardavėjai galės vadovautis aiškiomis gairėmis ir žinos, kur kreiptis kilus ginčui. Šios taisyklės įmonėms užtikrins didesnį nuspėjamumą ir paskatins jas naudotis interneto platformomis, kad pasiektų daugiau vartotojų. Jos padės įmonėms geriau suprasti, kaip jų naudojamose interneto platformose reglamentuojami santykiai, susiję su jų duomenų politika, su tvarka, taikoma jų produktams, palyginti su pačios interneto platformos produktais, ar su jų laisve siūlyti paslaugas savo interneto svetainėse. Šiomis taisyklėmis taip pat bus užtikrinta, kad interneto platformos įdiegtų tinkamas ryšių su klientais valdymo sistemas, kad būtų galima nagrinėti jų skundus, be to, paieškos sistemose taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, kaip nustatoma paieškos rezultatų pateikimo eilė.
Kodėl ES nusprendė pirmoji pasaulyje reguliuoti tokių interneto gigantų kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“ ir „Amazon“ veiklą? Politikos formuotojai neturėtų atsilikti nuo spartaus interneto ekonomikos progreso. Beprecedentės situacijos, į kurias įmonės gali patekti naudodamos interneto platformas, paskatino ES nedelsti imtis veiksmų. Nuspėjamesnė interneto ekonomika suteiks daugiau užtikrintumo tiek įmonėms, tiek pačioms interneto platformoms ir vartotojams, taip pat sustiprins pasitikėjimą žiniatinkliu.
Taip Europos bendrovėms nebus sukuriamos blogesnės verslo sąlygos, turint omenyje nuožmią konkurenciją su užsienio šalių, kaip antai Kinija ir Jungtinės Valstijos, verslo varžovais.
Turėdamos daugiau informacijos įmonės galės priimti geresnius sprendimus, o interneto platformoms bus taikoma bendra ES teisinė sistema, kuri nevaržys jų iniciatyvumo. Be to, didesnis skaidrumas ir sąžininga konkurencija naudingi Europos vartotojams, nes atsiranda daugiau galimybių rinktis ir, žinoma, gali sumažėti kainos.
Naujosiomis taisyklėmis bus užtikrintos vienodos sąlygos Europos ir ne Europos interneto platformoms. Naujosios taisyklės bus taikomos ES vartotojams perkant prekes tiek per ES, tiek per kitų šalių internetines platformas. Taip Europos bendrovėms nebus sukuriamos blogesnės verslo sąlygos, turint omenyje nuožmią konkurenciją su užsienio šalių, kaip antai Kinija ir Jungtinės Valstijos, verslo varžovais.
Europos Komisija taip pat įsteigė Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centrą. Jis jau stebi ir analizuoja pokyčius, siekdamas geriau suprasti interneto ekonomiką ir sudaryti sąlygas rengti informacija pagrįstą ir lanksčią Europos politiką. Šio centro ekspertų grupė rengia pirmąjį techninių dokumentų rinkinį. Jis bus paskelbtas rugsėjo mėn. ir išsamiau aptartas su suinteresuotaisiais subjektais.
Tai dar ne viskas. Šie veiksmai – tik pirmosios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tiek Europos vartotojai, tiek įmonės galėtų pasinaudoti visomis interneto platformų teikiamomis galimybėmis. ES interneto platformos sudaro tik apie 2 proc. pasaulinės interneto platformų vertės. ES reikia daugiau skaitmeninių lyderių, taip pat tinkamų sąlygų ir šio sektoriaus plataus užmojo politikos. Taip pat turime atidžiai stebėti padėtį ir užtikrinti, kad interneto platformų verslo modeliai būtų naudingi mums visiems ir nepakenktų mūsų vertybėms, visuomenei ir saugumui. Tai yra uždaviniai, kuriuos turėsime spręsti visai netrukus.
Mariya Gabriel yra už skaitmeninę ekonomiką ir skaitmeninės visuomenės reikalus atsakinga Europos Komisijos narė.
