Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Darius Petrošius: „Marselietė“ – įpareigojimas specialiosioms tarnyboms ir mums visiems

„Islamo valstybė“ paskelbė karą Europai ir civilizuotam pasauliui. Vėlų penktadienio vakarą tūkstančiai prancūzų gatvėse giedojo „Marselietę“: „Sukilkit, vaikai tėvynės…”. Slaptas karas tapo atviru karu.
Darius Petrošius
Darius Petrošius / Renaldo Malycho nuotr.

Kare nėra laimėtojų, tačiau, kai žūva broliai ir seserys Europoje, būsime priversti kariauti. Ar Lietuva pasirengusi?

Dar penktame šimtmetyje prieš mūsų erą didysis kinų karvedys Sun Tzu savo traktate „Karo menas“ pabrėžė žvalgybos ir šnipinėjimo svarbą. Be žvalgybos būsime akli šioje kovoje ir negalėsime užkardyti teroro aktų, nes neturėsime informacijos. Tuomet turėsime kovoti tik su pasekmėmis. Neatsitiktinai jau šeštadienį Vilniuje surengtas koordinacinis susitikimas, kuriame dalyvavo šalies žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos atstovai.

Už kovos su terorizmu koordinavimą Lietuvoje atsakinga VSD. Daugelį metų ši institucija purtėsi šio vaidmens. Tik šiuo metu atkuriamas specializuotas kovai su terorizmu skirtas padalinys. 

Atsitiko taip, jog specialiųjų tarnybų voratinklis, turėjęs pagauti teroristus, nesuveikė. 

Įvykiai Prancūzijoje pateikia daug klausimų dėl specialiųjų tarnybų darbo. Prancūzija dar sausio mėnesį patyrė atakas „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir košerinio maisto parduotuvėje, birželį – ataka įvyko Lione prieš cheminius preparatus gaminantį fabriką. Surengti vienu metu keletą atakų yra sunkiau nei pavienį didelį išpuolį: teroristai priversti komunikuoti, todėl didėja informacijos nutekėjimo galimybė. Kuo daugiau asmenų žino apie planus, tuo didesnė tikimybė, kad jie bus atskleisti. Atsitiko taip, jog specialiųjų tarnybų voratinklis, turėjęs pagauti teroristus, nesuveikė. 

Visos pasaulio šalys tai griežtina specialiųjų tarnybų darbą, tai suteikia tokioms tarnyboms daugiau galių. O Lietuvoje? Bandymai keisti žvalgybą ir kriminalinę žvalgybą reglamentuojančius aktus Lietuvoje dažnai būna stichiški, proginiai, sukelti skandalų  ir dažniausiai liečiantys tas pačias tarnybas: žvalgyboje – VSD, kriminalinėje žvalgyboje – STT. Jeigu asmeninių, siaurų interesų vedini įstatymais statome nepagrįstus barjerus STT, kartu pastatome barjerus ir visiems kitiems kriminalinės žvalgybos subjektams, esantiems Policijos departamente, FNTT, VSAT, muitinėje, VAD. Visos šios tarnybos savo kasdieniniame darbe gali pagriebti tą siūlo galą, vedantį prie labai pavojingų nusikaltimų, teroro aktų. 

Šalies specialiosios tarnybos turi peržiūrėti savo darbą, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, stiprinti bendradarbiavimą tarpusavyje ir su užsienio specialiosiomis tarnybomis terorizmo srityje.

Kitų metų šalies specialiųjų tarnybų finansavimas turi būti patvirtintas atsižvelgiant į realias grėsmes ir poreikius. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateikė realias poreikius atitinkančias pataisas kitų metų biudžetui, į kurias būtina atsižvelgti. Būtina skirti papildomą finansavimą VSD, VSAT, policijai, ypač rinktinei „Aras“.

Žiūrint į ateityje kylančias realias grėsmes gali būti, jog vardan saugumo turėsime atsisakyti dalies privatumo, t.y. suteiksime specialiosioms tarnyboms daugiau galių, žemiau nuleisime kartelę, kuomet bus galima taikyti specialius prasiskverbiančio pobūdžio žvalgybinius veiksmus. Kito kelio nėra. Karas su terorizmu pirmiausia yra slaptųjų tarnybų karas su gerai užsikonspiravusiu priešu.  

Ir „Marselietė“ šįkart skambėjo kaip visos Europos himnas. Kaip įpareigojimas specialiosioms tarnyboms ir mums visiems.

Darius Petrošius yra Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, teisės mokslų daktaras

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos