Kilęs renovacijos vajus sukėlė nemažai diskusijų, kokias termoizoliacines medžiagas pasirinkti: degias, padengtas plonu tinko sluoksniu ar visiškai nedegias – pigesnes ar brangesnes? Pinigai pinigais, bet gaisro inžinieriams ši diskusija kelia kitokį rūpestį – statybinio proceso metu kylantis pavojus eksploatuojamo gyvenamojo namo gyventojams. Kitaip tariant, kaip apsaugoti žmones, gyvenančius, dirbančius ar apsiperkančius pastatuose, kuriuose vykdomi rekonstrukcijų darbai?
Ugniagesių galvos skausmas
Tiems kas yra susidūrę su renovacijos procesu, bus ne naujiena, kad šiltinant pastatą, pvz., polistireninio putplasčio sistema, pirmiausia ja padengiamas visas statinio fasadas. Tuo metu dažniausiai iš visiškai nedegaus fasadas laikinai tampa absoliučiai degiu. Toks jis būna dėl statybinio darbo procesų. Tik pilnai padengus fasadą termoizoliacine medžiaga, statybininkai padengia jį apsauginiu tinko sluoksniu. Tiek gaisrinės saugos projektuotojams, tiek ugniagesiams gelbėtojams šis išskirtinio pavojingumo pikas iki šiol kelia didžiulį galvos skausmą.
Gyventojų renovuojamame pastate tyko pavojai
Visi sutinkame, tam tikru metu, fasadą padengus degiomis termoizoliacinėmis medžiagomis, tačiau dar nespėjus užtinkuoti, pasiekiamas didžiausias gaisro pavojaus lygis. Vadinasi, gyventojai, gyvenantys renovuojamame pastate, stipriai rizikuoja. Pirmiausia, naktį kilęs gaisras degiomis termoizoliacinėmis medžiagomis gali žaibiškai išplisti ir apimti fasado dalį. Po kurio laiko įtrūkus stiklams gaisras išplis į miegančių žmonių butus. Be to, kilus gaisrui balkonuose palikti daiktai ypač greitai užsiliepsnoja ir palaiko gaisro plitimą, pagreitina išorinio gaisro plitimą į butus. O su dalinai ar visiškai atidarytais langais miegantys žmonės tampa lengvomis iš gaisro plintančių ypač nuodingų ir toksiškų dūmų aukomis. Anglies monoksidas besijungiantis su sieros oksidais tampa tyliu, bet ypač veiksmingu nuodu. Užmigęs žmogus ryto nebesulaukia, plaučius paveikusios dujos užmigdo žmogų amžiams.
Grįžtant prie laimingai pasibaigusio Jurbarko gaisro istorijos, reikėtų įsiklausyti į televizijos (LNK TV) reportaže kalbintos namo gyventojos senjorės žodžius: „gaisrininkai sakė, jog visa laimė, jog fasado dalis, kur įvyko gaisras dar nebuvo padengta polistirolu, nes kitu atveju, tai namo išgelbėti būtų nepavykę“.
Kokių saugos priemonių reikėtų imtis?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento iniciatyva aprūpinti Lietuvos Respublikos piliečių gyvenamuosius būstus gaisro aptikimo detektoriais yra sveikintina, nes ji saugo ir gelbsti gyvybes. Šiais laikais visuose pastatuose gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema turi veikti bet kuriuo metu ir bet kokiomis sąlygomis. Naujai statomi ar renovuojami pastatas turėtų būti aprūpinamas mobiliais detektoriais, kurie bevieliu būdu sudaro apsauginį tinklą saugantį pastatą. Visi, tiek statybininkai, tiek renovuojamų namų gyventojai, turi teisę būti įspėti ankstyviausioje gaisro fazėje tam, kad galėtų laiku evakuotis ir taip išsaugoti savo sveikatą ar net gyvybę. Taip turėtų būti, tačiau kaip iš tiesų viskas vyksta tikrovėje?
Atjungiamos gaisrinės signalizacijos
Statybų, rekonstrukcijų ar renovacijų metu pastatuose apskritai nėra įspėjamosios sistemos arba ji būna laikinai atjungiama dėl to, jog statybinės dulkės sukelia ypač daug netikrų įspėjamųjų signalų. Tai sąlygoja vieną paprastą, bet neįprastai pavojingą veiksnį – pavėluotą gaisro aptikimą, kitaip tariant, apie kilusį gaisrą sužinosime tik tada, kai teks šokti per langą rizikuojant savo sveikata.
Patys ugniagesiai pripažįsta, jog gesinti gaisrus pastatuose su neveikiančiomis avarinio apšvietimo, gesinimo ar dūmų šalinimo sistemomis tampa vis sudėtingiau dėl masės degių elektroninių prietaisų bei pavojingos statybinės įrangos. Nepamirškime, jog statybų ir renovacijos metu naudojamos tiek pavojingos dujos, tiek tepalų ar elektronikos pilni tinkavimo, kėlimo, šildymo, apšvietimo agregatai. Nėra reglamentuojamos laikinos elektros instaliacijos, šildymo prietaisų saugaus naudojimo taisyklės...
Ar saugos mus didieji prekybos centrai rekonstrukcijų metu?
Šiuo metu Vilniuje net du didžiausi prekybos centrai paskelbė apie planuojamas rekonstrukcijas. Šie populiarūs ir klientus traukiantys objektai be abejo uždaryti nebus, vadinasi, remontai vyks pastatų eksploatacijos metu. Natūralu, kad esama pastato gaisro detekcijos ir signalizacijos sistema bus atjungta, nes statybinėms dulkėms neatsparūs detektoriai sąlygos netikrus signalizacijos suveikimus. Prekybos centrų administratoriai anksčiau buvo priversti rizikuoti: kilus gaisrui statybų metu (kai įspėjimo sistema atjungta) joks draudimas neišmokėtų nė menkiausios kompensacijos. Dabar viskas pasikeitė. Įranga yra. Pasirinkimas yra. Reikia tik imti ir naudoti. Ar bus naudojama? Pamatysime.
Svarbu turėti galimybę išsigelbėti
Šiame technologijų amžiuje jau turime gana platų apsauginių sistemų pasirinkimą, leidžiantį išvengti pavojų, su kuriais susiduriame: galime rinktis fasadus iš nedegių medžiagų, galime montuoti degiuose fasaduose mineralinės vatos ugnies barjerus, galime montuoti bevielius detektorius, kurie saugotų renovuojamo pastato gyventojus ir leistų jiems laiku evakuotis esant pavojui.
Taigi tenka pasidžiaugti, jog gyvename laikais, kai galime rinktis. Rinkimės atsakingai, galvodami ir apie kitus, ir apie savo šeimų saugumą.
Martynas Matulevičius yra gaisrinės saugos vertintojas ir auditorius, Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos atstovas.
