Ši nuomonė iš dalies susiformavo iš nesupratimo, kaip veikia elektros rinka. Įsigilinus paaiškėja, kad net sąlyginai brangesnės elektros gamyba Lietuvoje gali sumažinti elektros kainas vartotojams, o gamybos atsisakymas – jas padidinti. Jau nekalbant apie energetinio saugumo ir pridėtinės vertės kūrimo Lietuvoje aspektus.
Taigi – kaip veikia elektros rinka? Kaip susiformuoja elektros kaina rinkoje?
Įsivaizduokite turgų, kuriame yra skirtingi vienodos kokybės obuolių pardavėjai. Vieni pardavėjai obuolius linkę parduoti pigiau, kiti – brangiau. Sakykim yra dešimt pardavėjų, šiandien norinčių parduoti po maišą obuolių. Vienas maišą pasiruošęs parduoti kad ir už vieną eurą, kitas – už du eurus, trečias – už tris, ketvirtas – už keturis, penktas už penkis, šeštas – už šešis, septintas – už septynis, aštuntas – už aštuonis, devintas – už devynis, dešimtas – už dešimt eurų.
Įsivaizduokite, paprastumo dėlei, kad jūs esate vienintelis pirkėjas turguje. Mums įprastame turguje, jūs apeitumėte visus pardavėjus ir iš kiekvieno iš jų nupirktumėte obuolių už tą kainą, už kurią pardavėjas linkęs parduoti. Pradėtumėte nuo pigiausių žinoma.
Tada grįžtate namo ir galvojate – kaip čia taip? Anksčiau išleidau 64 eurus, o šiandien 100 eurų. Be to – sūnus liko be pinigų, tai turėjo nupjauti obelis.
Bet elektros rinka – tai šiek tiek kitoks turgus. Jame visi pardavėjai obuolius galų gale parduoda už tokią kainą, kokią parduoda brangiausiai obuolius pardavęs pardavėjas. Tai yra – jei mūsų atveju jums reikia šešių maišų obuolių, tai galų gale Jūs už kiekvieną maišą sumokėsite po 6 eurus. Net tam pardavėjui, kuris šiaip jau linkęs parduoti už vieną eurą. Rinkos kaina – 6 eurai už maišą. Už šešis maišus sumokate iš viso 36 eurus. Tie pardavėjai, kurie obuolius sutiko pardavinėti už septynis, aštuonis, devynis ir dešimt eurų – obuolių neparduoda ir vežasi vakare juos namo.
Jums per dieną reikia dešimt maišų obuolių. Prie turguje nusipirktų šešių maišų jūs pridedate savo kieme užaugintus keturis maišus obuolių. Bėda ta, kad tie nuosavi obuoliai yra brangesni – jų savikaina, tai yra kaina, kurią jūs mokate savo sūnui už jų skynimą, yra septyni eurai. Taigi – tie papildomi savo sode užauginti keturi obuolių maišai jums kainuoja dar 28 eurus. Iš viso per dieną obuoliams išleidote (sudedam 36 eurus išleistus turguje ir 28 eurus savo sūnui) 64 eurus.
Ir tada jums kaimynas sako – nebūk kvailas, kam tau reikia savų obuolių po 7 eurus, jei turguje gali nusipirkti po 6 eurus? Na, panašiai, kaip mums dabar sako tie, kas siūlo negaminti nuosavos elektros, o pirkti viską rinkoje.
Ir tada nutariate nebeauginti savo obuolių, o viską pirkti turguje. Pranešate apie tai sūnui, vėl einate į turgų, kur vėl susirinkę tie patys pardavėjai su tais pačiais pasiūlymais parduoti obuolius už tokią pačią kainą, kaip ir praeitą kartą.
Bet jums dabar jau reikia turguje nusipirkti dešimt maišų obuolių. Nes sūnui namie pasakėte, kad jo skinamų naminių obuolių daugiau jums nebereikės. Dabar jau obuolius jums parduoda visi dešimt po maišą obuolių pardavinėjantys pardavėjai. Net ir tas, kuris sutinka parduoti tik po dešimt eurų. Ir po dešimt eurų jūs mokate visiems pardavėjams, net ir tiems, kurie būtų sutikę obuolius parduoti kur kas pigiau. Dėl didesnės paklausos rinkos kaina – dešimt eurų už maišą, o už dešimt maišų jūs sumokate 100 eurų.
Tada grįžtate namo ir galvojate – kaip čia taip? Anksčiau išleidau 64 eurus, o šiandien 100 eurų. Be to – sūnus liko be pinigų, tai turėjo nupjauti obelis, kurių obuolių paklausos nebeliko ir pardavė jas medienos pirkėjams. Naujas obelis išauginti reikės daug laiko. Taigi – turguje jums ir rytoj reikės eiti pirkti dešimt maišų. Ir vėl išleisti 100 eurų. Kol išaugs naujos obelys.
Panaši situacija dabar susidaro ir Lietuvoje. Kaimynas siūlo pjauti obelis, šiuo atveju – elektrines, nepirkti brangios vietinės elektros, o viską pirkti rinkoje (turguje). Rezultatas bus atitinkamas.
Dabar džiaugiamasi, kad nuo kitų metų atsiras galimybė importuoti pigią švedišką elektrą. Tai tikrai atpigins elektros kainą Lietuvoje, bet pats rinkos (turgaus) principas nesikeičia.
Jei turguje atsiranda naujas, papildomas pardavėjas, kuris gali pasiūlyti du maišus pigių švediškų obuolių po du eurus už maišą, tai jūs patys galite paskaičiuoti – pirmu atveju, kai jums reikia turguje šešių maišų, tai jūs nupirksite du maišus švediškų obuolių ir dar keturis maišus iš keturių „senųjų“ pigiausiai obuolius pardavinėjančių pardavėjų , sumokėję visiems (tarp jų ir švediškų obuolių pardavėjams) po 4 eurus. Iš viso išleisite 24 eurus turguje ir dar 28 eurus sumokėsite sūnui už naminius obuolius, tai yra – 52 eurus.
O jei viską pirksite tik turguje, tai tada du maišus nupirksite švediškų obuolių ir aštuonis iš „senųjų pardavėjų“, visiems mokėdamas po aštuonis eurus. Iš viso už dešimt maišų sumokėsite 80 eurų. Tai mažiau, nei 100 eurų, kuriuos mokėjote prieš rinkoje atsiradus švediškų obuolių pardavėjui, bet daugiau, nei 52 eurai, kuriuos galėjote išleisti, jei nebūtumėte pasiuntęs velniop sūnaus.
Šis pavyzdys yra pateiktas tam, kad jį suprastų net vidutinių gabumų šeštokas. Tikiuosi, kad jį supras ir Energetikos ministerijos valdininkai.
Išlaikyti vietinę gamybą ir ją didinti, statant naujas vėjo, saulės, biomasės elektrines – yra būtina!
Pavyzdyje naudoti skaičiai ir kiekiai, rinkos pasiūlos elastingumas, paimtas tik, kaip pavyzdys. Bet pasiūla bet kuriuo atveju elastinga yra ir elektros rinkoje. Turbūt dažnai pastebėjote laikraščių antraštes, kad sustiprėję vėjai Lietuvoje numušė elektros kainas rinkoje. Kodėl? Todėl kad sumažėjo poreikis elektrą importuoti, elektrą pirkom už žemesnę kainą. Tokiu būdu pavyzdžiui yra paskaičiuota, kad 2013 ir 2014 metais papildomos VIAP sąnaudos už vėjo elektrinėse pagamintą elektrą buvo mažesnės, nei elektros vartotojų dėl vėjo elektrinių gamybos sumažėjusios sąskaitos dėl mažesnės elektros rinkos kainos Vėjo energetika elektros vartotojams elektros kainą ne padidino, o sumažino. Panašūs rezultatai gaunami ir paskaičiavus kokią įtaką elektros kainai padarytų termofikacinių dujas vartojančių elektrinių sustabdymas 2016 metais. VIAP išlaidų sutaupymas maždaug atitinka papildomoms sąnaudoms dėl didesnės, nei galėtų būti elektros energijos rinkos kainos. Ir dar aišku visi nemalonumai, susiję su tuo susijusiu šilumos ir dujų kainų paaugimu šilumos ir dujų vartotojams.
Išlaikyti vietinę gamybą ir ją didinti, statant naujas vėjo, saulės, biomasės elektrines – yra būtina!
Martynas Nagevičius – Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
