Būtent AB „Lesto“ deleguota spręsti, kam, kada ir kokiais kiekiais turėtų būti suteikta teisė gaminti elektros energiją Lietuvoje – termofikacinėms elektrinėms ar savo „sesutės“ elektrinei Elektrėnuose. Vyriausybė nustatė tik maksimalias galimas metinės gamybos kvotas („lubas“) visoms elektrinėms, nenustatydama minimalių kvotų.
Elektros gamybos „lubos“ 2014 metams, palyginti su 2013 metų kvotomis, buvo sumažintos žymiai efektyviau dirbančioms termofikacinėms elektrinėms, bet Elektrėnų marias šildančiai Lietuvos elektrinei „lubos“ buvo paliktos tokiame pačiame „aukštyje“, kokia buvo nustatyta gamybos kvota 2013 metams, nors Energetikos ministerija siūlė sumažinti ir čia.
Primename, kad termofikacinės elektrinės tą patį elektros energijos kiekį šildymo sezono metu gali pagaminti, suvartojant kur kas mažiau gamtinių dujų – pigiau ir dar tuo pačiu užtikrinant žemesnę šilumos kainą šilumos vartotojams.
„Lubų“ nustatymo procesas, kai efektyvesnėms elektrinėms „lubos“ buvo mažinamos, o neefektyvioms – ne – kelia daug klausimų.
Taigi – dabar lieka tikėtis tik to, kad AB „Lesto“ kvotas skirstys, atsižvelgdama ne į to paties valstybinio kapitalo Elektrėnų elektrinės pelningumo užtikrinimo siekimą, bet į visų Lietuvos elektros vartotojų bei didžiųjų miestų šilumos vartotojų interesus.
Deja, kol kas pagrindo tokiam optimizmui nėra daug.
Pats „lubų“ nustatymo procesas, kai efektyvesnėms elektrinėms „lubos“ buvo mažinamos, o neefektyvioms – ne – kelia daug klausimų. Jei jau taip pasitikima „Lesto“ sąmoningumu – kam iš vis reikėjo nustatyti „lubas“? Kam reikalingas tas „saugiklis“, kuris tik apriboja „Lesto“ laisvę rinktis visiems energijos vartotojams optimalią elektros ir šilumos gamybos strategiją?
Ar tikrai „Lesto“ nuo šiol pradės rūpėti ir šilumos vartotojai, skirstant elektrinių gamybos apkrovimus?
Ar kvotinės elektros gamintojo parinkimo „Lesto“ nevykdys taip, kaip dabar vykdo elektros energijos pirkimo šaltinio pasirinkimą? Tą pačią dieną, kai Vyriausybė nustatinėjo elektros gamybos apimčių „lubas“, „Lesto“ pateikė informaciją, kad rengiasi iš vieno tiekėjo pirkti daugiau nei 1000 GWh elektros energijos pagal nustatytą valandinį grafiką visiems 2014 metams ir Lietuvoje esančių termofikacinių elektrinių pareikalavo per tris darbo dienas pateikti įpareigojantį pasiūlymą.
Jei „Lesto“ vadovai tikrai norėtų nusipirkti elektros energiją pigiausiai, tai komplektuotų savo krepšelį iš skirtingų elektros gamintojų siūlomos elektros energijos. Termofikacinės elektrinės pigesnę elektros energiją gali pasiūlyti šildymo sezono metu, vasaros metu reikalingą elektros energijos kiekį galbūt galėtų pateikti ir Lietuvos elektrinė. Dabar gi susidaro įspūdis, kad tikslas yra tiesiog imituoti konkurenciją.
Iš viso – pastaruoju metu susidaro įspūdis, kad kažkas Lietuvoje, pasinaudodamas Vyriausybės ir Energetikos ministerijų teisingu noru sumažinti elektros energijos kainas, vykdo elektros rinkos koncentracijos planą. Ir peršasi mintis, jog visoms valstybinei elektros energetikos korporacijai nepriklausančioms elektrinėms specialiai sudaromos tokios veiklos aplinkos sąlygos, kurios priverstų šių elektrinių operatorius savanoriškai atsisakyti veiklos ir perduoti elektrines valstybinei kompanijai.
Sena konversijos į biokurą rėmimo per elektros supirkimo tarifus programa yra sustabdyta, o nauja rėmimo programa per investicijų subsidijavimą – nepradėta kurti. Dabar dar naikinamos sąlygos ir laukti.
Martynas Nagevičius yra Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos direktorius
