Pagal atsinaujinančios energetikos plėtros rodiklius Lietuva jau įvykdė 2020-iesiems Europos Sąjungos iškeltus tikslus. ES „bizūno“ nebeturėsime, todėl spręsdami vėjo energetikos plėtros, šilumos tiekimo ar klimato kaitos problemas turėsime kliautis vietinių politikų sąmoningumu. Kol kas žinome tiek, kad planuojama uždaryti Energetikos ministeriją. Bet labiau įdomu, kokių realių darbų energetikos srityje galime tikėtis iš naujosios valdžios.
Darbų daug, ar nepritrūks koncentracijos?
Esminiu naujosios Vyriausybės darbu energetikos srityje turėtų būti naujos nacionalinės strategijos parengimas. Joje turėtų būti numatyti tiek energetikos ūkio vystymo veiklos prioritetai artimiausiems metams, tiek ilgalaikiai tikslai. Kol kas aiškios Lietuvos energetikos vizijos ateičiai dar neteko matyti.
Seimui reikės numatyti, kaip panaudoti ES paramos lėšas, kurios anksčiau buvo skirtos biokuro ir atliekų panaudojimo energijos gamybai. Jos atsilaisvino paaiškėjus, kad biokuro ir atliekų kogeneracinių elektrinių statybos projektams tiek ES paramos lėšų, kiek buvo numatyta pradžioje, nebereikės.
Skubių darbų netrūksta ir kitose energetikos srityse. Vis dar nesukurtas mechanizmas, leidžiantis pigiausiu vartotojams būdu išlaikyti rezervinius elektros gamybos įrenginius. Lietuviai taip pat reikia įdiegti energijos vartojimo efektyvumą skatinančias priemones, nustatyti suskystintų dujų terminalo finansavimo tvarką, panaikinti PVM nuolaidas šildymui iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų.
Labai svarbu ir nustatyti konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų ir šilumos tiekėjų centralizuoto šilumos tiekimo ūkyje taisykles. Reikėtų pagaliau sulyginti konkurencijos sąlygas, nes būtent konkurencija rinkoje šilumos vartotojams duoda daugiausiai naudos.
Artimiausiu metu reikės priimti sprendimus dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtros. Ją būtina geriau pritaikyti vėjo ir saulės elektrinių balansavimui.
Pagal Europos Komisijos pateiktus planus, jau turime pradėti rengti klimato kaitos mažinimo ir atsinaujinančios energetikos plėtros iki 2030 m. strategiją.
Nesinorėtų, kad vietoj šių svarbių darbų naujoji valdžia užsiimtų Energetikos ir Ūkio ministerijų sujungimu.
Vėjo energetikos užduočių sąraše – suminės galios kėlimas ir persikėlimas į jūrą
Vėjo energetikos srityje laukia esminiai plėtrai reikalingi sprendimai. Vienas pirmųjų turėtų būti sausumos vėjo jėgainių suminės galios lubų pakėlimas nuo iš esmės jau pasiektų 500 MW iki 850 MW. Tam reikalingas tik Seimo pritarimas jau užregistruotam įstatymo projektui, kuriam Seimo Aplinkos komitetas jau yra pritaręs.
Nerimą kelia ir tai, kad LVŽS yra sudaryta iš labai skirtingų žmonių, turinčių labai skirtingas nuomones įvairiais klausimais.
Jau dabar daugiausiai elektros šalyje gaminantį vėjo energetikos sektorių galima vystyti dar intensyviau, tačiau tam reikia pagerinti bendradarbiavimą su elektros perdavimo tinklo operatoriumi „Litgrid“. Iki šiol Energetikos ministerija „Litgrid“ ekspertų paslaugomis naudodavosi vien tik prašydama išryškinti problemas, kurios galėtų iškilti, balansuojant ir rezervuojant didesnę vėjo ir saulės elektrinių galią.
Šią praktiką reikėtų pakeisti ir pradėti ieškoti ne problemų, o efektyviausių būdų, kaip elektros perdavimo sistema galėtų prisitaikyti ambicingesnei atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai.
Per artimiausius 4 metus turėtume pasiruošti vėjo energetikos plėtrai jūroje. Labai svarbu, kad šiame procese valstybė neužkirstų kelio privačiai iniciatyvai. Iš ankstesnės valdžios sulaukėme nerimą keliančių bandymų monopolizuoti jūrinę vėjo energetiką, skubiai ir nemotyvuotai keičiant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Reikia tikėtis, kad šis klausimas jau nebekils ir nuo šiol matysime daugiau konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp valstybinio ir privataus sektorių.
Ar profesionalų vyriausybei pakaks profesionalumo?
Skaitant LVŽS rinkimų programą bei klausant jos lyderio Ramūno Karbauskio minčių, gali kilti optimizmas. Tačiau reikia suprasti, kad valstybės valdymo aparatas yra pakankamai inertiškas, todėl prireiks valios, kad šis intertiškumas būtų įveiktas.
Nerimą kelia ir tai, kad LVŽS yra sudaryta iš labai skirtingų žmonių, turinčių labai skirtingas nuomones įvairiais klausimais. Šią partiją vienareikšmiškai vadinti „žaliaisiais“ galima tik suteikiant jai didelį avansą.
Esama nuogąstavimų, kad ne visi naujieji Seimo nariai sugebės atsilaikyti prieš populizmo pagundas. Jau dabar matome pavyzdžių, kai tie patys LVŽS nariai kalba, pavyzdžiui, apie PVM lengvatos šilumai, tiekiamai iš centralizuotų šilumos tinklų, taikymo pratęsimą ne tik šiam šildymo sezonui, bet dar ir kitam, nors dauguma žmonių supranta, kad ši lengvata mažina vartotojų motyvaciją investuoti į efektyvesnį energijos vartojimą.
Martynas Nagevičius yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas
