Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Martynas Nagevičius: SGD terminalo išsipirkimas – klaida

Premjeras A.Butkevičius ir energetikos ministras R.Masiulis siekia anksčiau laiko iš Norvegijos bendrovės „Höegh LNG“ išpirkti suskystintų gamtinių dujų laivą-terminalą. Tikslas – sumažinti terminalo išlaikymo kainą, pasiimant didelę paskolą terminalo išsipirkimui, kurią kas kurį laiką refinansuojant, planuojama atiduoti per terminalo techninį tarnavimo laiką – maždaug iki 2044 metų.
Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Taigi, vietoje nuomos ir terminalo priežiūros ir operavimo paslaugų pirkimo sąnaudų, kurių bendra suma šiuo metu siekia apie 61,5 milijono eurų per metus, būtų mokama už paskolos grąžinimą, palūkanas ir atskirai už perkamas priežiūros ir eksploatavimo (arba naudojimo) paslaugas, už visa tai kartu mokant, preliminariais ministerijos vertinimais, apie 41-46 milijonus eurų per metus.

Suma priklausytų nuo to, už kokią sumą pavyktų terminalą išsipirkti, kokiomis palūkanomis būtų imama paskola ir kaip pavyktų susiderėti dėl atskiro terminalo priežiūros ir operavimo paslaugų pirkimo. Suma ateityje gali ir didėti, augant palūkanoms arba priežiūros ir operavimo paslaugų kainai.

Tai, ką dabar nori daryti premjeras ir energetikos ministras, gali tapti didžiule klaida, kurios pasekmes srėbsim ilgai. Tada, kai jau bus visai kiti premjerai ir ministrai.

Energetikos ministro preliminariai vertinami metiniai sutaupymai – 15-20 milijonų eurų. Tai galbūt leistų jau šiemet keliais procentais sumažinti gamtinių dujų kainą vartotojams. Puiku? Tik iš pirmo žvilgsnio. Kiek labiau įsigilinus, galima daryti visiškai priešingą išvadą. Tai, ką dabar nori daryti premjeras ir energetikos ministras, gali tapti didžiule klaida, kurios pasekmes srėbsim ilgai. Tada, kai jau bus visai kiti premjerai ir ministrai.

Premjeras ketina kreiptis į Europos Komisiją, prašydamas Europos Sąjungos finansinės paramos, išsiperkant terminalą. Jei jam pavyktų gauti pinigų iš ES, daugelis šiame straipsnyje žemiau surašytų argumentų taptų nebeaktualiais.

Bet reikia suprasti, kad premjeras ruošiasi Europos Komisijos prašyti tiesiogiai subsidijuoti iškastinę energetiką. Tokia ES parama nereikštų energetinio saugumo padidinimo, nes niekas papildomai jokio energetinį saugumą padidinančios infrastruktūros už tuos Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigus nesukurtų.

Tai būtų tiesiog pinigai, skirti vienam tikslui – sumažinti gamtinių dujų kainą. Ir tokio dalyko prašoma būtent dabar, kai visa eilė rimtų pasaulio institucijų – Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Tarptautinė energetikos agentūra ir net ta pati Europos Komisija vienu svarbiausiu tikslu kelia poreikį mažinti ir iš viso naikinti bet kokias subsidijas iškastinei energetikai... Sakykim taip, tikėtina, kad tokios subsidijos Europos Komisija Lietuvai nesuteiks.

Tai, kad laivas-terminalas buvo išnuomotas, o ne nupirktas, iš tikro buvo vienas geriausių buvusio energetikos ministro A.Sekmoko ir buvusio premjero A.Kubiliaus sprendimų, kalbant apie visus sprendimus statyti SGD terminalą Klaipėdoje.

10 metų nuomos laikotarpis – labai geras, tiek laiko tikrai užtenka tam, kad dujų vartojimas Lietuvos energetikoje sumažėtų iki valstybės saugumo užtikrinimui nereikšmingo lygio. Nuomos laikotarpis galėtų būti dar trumpesnis – iki to laiko, kol turėsim dujų jungtį su Lenkija ir energetinio saugumo prasme būtumėm pakankamai saugūs ir be terminalo. Bet reikia suprasti, kad tuo metu, kai buvo pasirašomos terminalo nuomos sutartys dar nebuvo tikrumo, ar bus statoma dujų jungtis su Lenkija, kuri užtikrintų dujų tiekimą, sutrikus dujų tiekimui iš vienintelio dujų tiekėjo rytuose.

Tas pats energetikos ministras R.Masiulis ne vieną kartą įrodinėjo, kad laivo-terminalo nuomos kaina tikrai nėra per didelė. Juk neimsim dabar juo nebetikėti?

Labai tikėtina, kad nuo 2020 metų, pradėjus eksploatuoti Lietuvos-Lenkijos dujų jungtį, terminalo, kaip energetinį saugumą užtikrinančio objekto, poreikio nebeliks.

A.Butkevičiaus ir R.Masiulio planas pagrįstas tikėjimu, kad terminalas bus reikalingas iki pat jo techninio tarnavimo pabaigos, tai yra iki pat 2044 metų.

Tačiau labai tikėtina, kad nuo 2020 metų, pradėjus eksploatuoti Lietuvos-Lenkijos dujų jungtį, terminalo, kaip energetinį saugumą užtikrinančio objekto, poreikio nebeliks. Dujų jungtis su Lenkija taip pat užtikrins ir tai, kad Rusija negalės diktuoti dujų kainos Lietuvai, nes mes visada galėsime nusipirkti dujas per Lenkiją, į kurią dujos gali būti tiekiamos ne tik iš Rusijos, bet ir per Svinoušče terminalą bei reversu iš Vokietijos Čekijos.

Galima diskutuoti apie Klaipėdos terminalo komercinę naudą, bet vargu ar tuometiniam energetikos ministrui pavyks dujų pirkėjams įrodyti, kad jie privalo mokėti už terminalo išlaikymą, kaip už dujų tiekimo saugumą.

Dar didesnis klausimas – kas už tą terminalo išlaikymą mokės po 2025-2030-ų, kai bet kuriuo atveju, tiesiog įgyvendinant ES patvirtintus tikslus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, dujų vartojimo Lietuvos energetikos sektoriuje beveik nebeliks?

Tie, kas tiki, kad dujų vartojimas Lietuvoje toliau išliks bent jau toks, koks yra dabar, turėtų žinoti, kad Europos Sąjunga jau dabar yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas apyvartinių taršos leidimų prekybos sektoriuje 43%, lyginant su 2005, o kituose sektoriuose – 30 %, lyginant su 2005.

Be to, tikėtina, kad, įgyvendinant Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, šie mažinimo tikslai taps dar ambicingesniais. Kadangi Lietuvoje akmens anglys beveik nevartojamos, šiuos tikslus įgyvendinti galima tik mažinant gamtinių dujų arba naftos produktų vartojimą. Teigti, kad dujų vartojimas Lietuvoje nemažės, reiškia tikėtis, kad greitai pusė automobilių parko Lietuvoje bus elektromobiliai, naudojantys elektrą, pagamintą saulės ir vėjo jėgainėse. Na, arba manyti, kad Lietuva tiesiog nevykdys bendros ES politikos. Sutikite – labiau tikėtinas scenarijus visgi yra dujų vartojimo mažinimas.

Taigi, kas tada turės grąžinti dabar paimtą paskolą dujų terminalui išsipirkti, jei dujų vartojimas energetikoje smarkiai sumažės, o dujų terminalas nebeturės strateginės reikšmės, užtikrinant energetinį saugumą? Labiausiai tikėtinas atsakymas – mokesčių mokėtojai, kuriems dujos išvis nereikalingos. Kas tai? Atsakymas – ateities mokesčių mokėtojų subsidija dabartiniams dujų vartotojams. Net neklausiant ateities mokesčių mokėtojų nuomonės apie tai.

Kas tada turės grąžinti dabar paimtą paskolą dujų terminalui išsipirkti, jei dujų vartojimas energetikoje smarkiai sumažės, o dujų terminalas nebeturės strateginės reikšmės, užtikrinant energetinį saugumą?

Jau dabar atsiranda politikų, kurie aiškina, kad dujų vartojimo mažinimą ir energetinės nepriklausomybės didinimą Lietuvoje reikia kiek pristabdyti, nes, mažėjant dujų vartojimui, brangsta santykiniai infrastruktūros išlaikymo kaštai likusiems vartotojams.

Tačiau dabar, vietoje to, kad bandytume tuos infrastruktūros kaštus mažinti, optimizuojant infrastruktūrą, premjeras ir ministras nori juos dar didinti ateities dujų vartotojams.

Taigi, dar labiau didinamas vidinis konfliktas tarp poreikio mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, energetinės nepriklausomybės ir noro išlaikyti dujų vartojimą, kad mažiau augtų dujų kaina. Atsakingi politikai tokių vidinių konfliktų turėtų vengti, o ne juos auginti. Net kai kalbame apie ateitį, o ne dabartį.

Yra žmonių, teigiančių, kad terminalas bus reikalingas ir ilgesnėje perspektyvoje, kaip komercinis objektas. Kad jo kaštams padengti užteks pajamų, gaunamų bunkeriuojant suskystintomis dujomis laivus Klaipėdos uoste arba, kad mes jas galėsime pelningai eksportuoti į tas šalis, kuriose dujų vartojimas yra didesnis ir jos dabar labai priklauso nuo dujų tiekėjo iš Rusijos. Pavyzdžiui – Ukrainai, Baltarusijai.

Taip pat, kad terminalo ateityje reikės, pavyzdžiui, „Achemai“ gaminti azoto trąšas. Gali būti. Bet turbūt ir taip teigiantys sutiks, kad tikrai egzistuoja rizika, kad taip nebus. Rizika versle egzistuoja visada, ypač kai kalbame apie tai, kad bus po aštuonių metų. Ar ta rizika verta tais artimiausiu metu laikinai keliais procentais atpigusių dujų kainos?

Tai kodėl tą terminalo išsipirkimą reikia daryti dabar valstybiniais pinigais, prisiimant visą šią riziką? Gal tiesiog palaukiam 2024-ų, kada baigiasi terminalo nuomos sutartis, ir jei "Achemai" to terminalo reikės – pasiūlom jiems patiems tą terminalą nusipirkti? O jei matysis, kad tai komerciškai naudinga infrastruktūra, duodanti pelno – galėsim paskelbti privatizavimo konkursą norintiems iš jo uždirbti?

Komerciškai naudingas objektas tikrai turės vertę. Kodėl neinama šiuo keliu? Iš kur tas skubėjimas, kuris, labai tikėtina, baigsis didelėmis problemomis ateityje, kai turėsim didelę neišmokėtą paskolą už turtą, kurio niekam nebereikės?

Bėda yra ta, kad dabartinis premjeras ir energetikos ministras neatstovauja ateities mokesčių mokėtojams. Tam yra apibūdinimas – neatsakingumas už ateitį. Jų prioritetas – dujų kainos sumažinimas keliais procentais šiemet, kuriuos bus bandoma išmainyti į papildomus kelis procentus balsuosiančių už dabartinius valdančius politikus per artimiausius Seimo rinkimus.

Tai neatsakinga.

Martynas Nagevičius yra Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio narys, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?