Daugelyje ES šalių į europinių rinkimų rezultatus žiūrima atlaidžiai – aktyvumas paprastai menkas, tad jie nacionalinės politikos tendencijų beveik neparodo. Tačiau Lietuvoje rinkimams vykstant kartu su antruoju prezidento rinkimų turu, aukštas aktyvumas lėmė tai, kad rezultatus reikia priimti ir vertinti labai rimtai.
Be abejo, žaidėjų laukas kitą rudenį bus kitoks. Net ir blogiausiai pasirodžiusios partijos dar turi beveik pusantrų metų, kad pakeistų padėtį. Bet tam tikras išvadas galima daryti.
Kuklios nugalėtojų gretos
Jeigu po savivaldos rinkimų kone visos partijos deklaravo pergales ir iš tikrųjų galėjo rasti mažesnių ar didesnių priežasčių pasidžiaugti, šį kartą padėtis kitokia.
Rinkimų nugalėtoja gana ženklia persvara tapo Tėvynės sąjunga (TS-LKD). Aišku, jiems pagelbėjo ir tai, kad antrame prezidento rinkimų ture varžėsi partijos iškelta kandidatė. Rezultatas geresnis negu prieš penkerius metus. Visgi, pagrindiniu pavojaus signalu TS-LKD derėtų laikyti antrąjį prezidento rinkimų turą, kuriame Ingrida Šimonytė buvo sutriuškinta. Rinkimų sistema lemia tai, kad antrojo turo faktorius yra labai svarbus ir po metų Prieš 2016 metų Seimo rinkimus partija bandė naują strategiją – į „saugias“ apygardas siųsdami mažiau žinomus veidus, o užkariauti naujas teritorijas keliavo politikos sunkiasvoriai.
Ši strategija nugalėti „valstiečių“ nepadėjo, o prezidento rinkimai parodė, jog TS-LKD vis dar yra itin poliarizuojanti partija. Visgi, kol kas Gabrielius Landsbergis labiau akcentuoja pirmo prezidento rinkimų turo sėkmę ir žada įkalbinėti I. Šimonytę vesti partijos sąrašą. Tai yra vykęs sumanymas, bet vien šio veiksmo neužteks, jeigu TS-LKD nori pretenduoti į apčiuopiamesnę pergalę 2020 metais.
Prezidento rinkimai parodė, jog TS-LKD vis dar yra itin poliarizuojanti partija.
Socialdemokratai (LSDP) grįžta į aukščiausią Lietuvos politikos lygą. 2016-ųjų pralaimėjimas Seimo rinkimuose jau yra praeitis. Skilimas stebuklingai nepadarė įtakos partijos rezultatams, nors tarp palikusiųjų LSDP žinomų veidų buvo nemažai. Beveik visas Lietuvos rinkimų žemėlapis raudonas, kaip istoriškai ir yra įprasta. Neblogai pasirodyta net didžiuosiuose miestuose, ypač svarbi pergalė pasiekta Šiauliuose, kurie ilgą laiką buvo viena iš LSDP tvirtovių. Tačiau nereiktų pamiršti ir savivaldos rinkimų patirties – jie parodė, kaip partijai trūksta ryškesnių asmenybių miestuose.
Savo tikslą įvykdė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Valdemaras Tomaševskis jau trečią kadenciją dirbs Europos parlamente, o tai tikrai neeilinis pasiekimas, kurio pasiekti nesutrukdė nė aukštas aktyvumas, kuris paprastai LLRA nepalankus. Neabejotinai kitais metais partija turi realias galimybes išsaugoti frakciją Seime.
Nevertingos pergalės
Kelios partijos rinkimuose pasirodė neblogai, tačiau tai vargu ar konvertuosis į sėkmę kitais metais.
Visų pirma reiktų išskirti itin solidų Darbo partijos (DP) rezultatą. Iki antro mandato šiek tiek pritrūko, bet praktiškai visose apygardose DP buvo tarp keturių populiariausių pasirinkimų. Aišku, tai derėtų sieti su Viktoro Uspaskicho asmeniniu populiarumu. Savo tikslą politikas pasiekė, todėl vargu ar bus suinteresuotas dalyvauti kitų metų Seimo rinkimuose.
O DP rezultatai parlamento rinkimuose visada tiesiogiai susiję su lyderio įsitraukimu į kampaniją. Kai 2004 ir 2012 metais V.Uspaskichas vedė sąrašą, pasiekti puikūs rezultatai. 2008 metais, kai Darbo partijos byla buvo pačiame įkarštyje ir 2016 metais, kai lyderis buvo pasitraukęs, patirtos nesėkmės.
Kelios partijos rinkimuose pasirodė neblogai, tačiau tai vargu ar konvertuosis į sėkmę kitais metais.
Kiek netikėtas yra neblogas Liberalų sąjūdžio (LRLS) pasirodymas. Tačiau kitais metais rinkimuose jau dalyvaus nauja Remigijaus Šimašiaus ir Aušrinės Armonaitės politinė jėga, kuri veikiausiai ir susišluos daugelį skandalų varginamos partijos balsų. Geriausias indikatorius yra tai, kad Vitalijus Gailius pasirinko tapti Joniškio meru, o Arūnas Gelūnas – Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi. Tai puikiai parodo, ką partijos elitas mano apie ateities perspektyvas.
„Valstiečiai“ praranda palaikymą
Šie rinkimai yra pirmas tikras indikatorius, kuris parodo, kad LVŽS praranda rinkėjų palaikymą. Apklausose jų reitingai vis dar svyravo apie 15-18 procentų – panašius skaičius apklausos rodė ir prieš pergalingus 2016 metų Seimo rinkimus.
Tad rinkimai yra rimtas smūgis partijai. Tik 12 proc. balsų, du mandatai ir trečia vieta, į priekį praleidus net ir LSDP. Itin iškalbingas faktas yra vos 7-oji vieta Vilniuje, kai prieš trejus metus Seimo rinkimuose „valstiečiai“ ten laimėjo dvi apygardas. Pagrindinės priežastys yra dvi. Visų pirma, LVŽS sąraše trūko stiprių asmenybių. Rinkėjai puikiai suvokia, kad iš vienos partijos į Europos parlamentą pateks tik keli kandidatai, tad kandidatų ryškumas yra labai svarbus dalykas. R.Karbauskis su S. Skverneliu visuose rinkimuose dalyvauti juk negali. Antra, kairiajame politiniame lauke teko grumtis su Viktoru Uspaskichu, o ne tik su LSDP. Įvertinus šiuos du faktorius, LVŽS Seimo rinkimuose, jeigu jie būtų vykę vakar, turbūt būtų pasirodę šiek tiek geriau.
Po kuklaus LVŽS rezultato beveik išnyksta pirmalaikių rinkimų tikimybė, nes populiarumas jau gerokai iššvaistytas ir partijai protingiau rimtai dirbti iki eilinių rinkimų, siekiant neigiamas palaikymo tendencijas pakeisti.
LVŽS sąraše trūko stiprių asmenybių.
Politiniai nokdaunai
Dar kelios partijos rinkimuose patyrė rimtus politinius nokdaunus.
Lietuvos centro partija (LCP) po savojo vargu ar atsikels. Antanas Guoga buvo labai aktyvus, tačiau kelių tūkstančių balsų pritrūko. Prisiminus Naglio Puteikio per vargus surinktus parašus prezidento rinkimams ir visą politinį cirką per juos, sunku patikėti, kad LCP 2020 metais rimtai pretenduos į parlamentą.
„Tvarka ir Teisingumas“ (TT) gavo mažiau balsų negu Vytauto Radžvilo komitetas. Visgi, nurašyti šią politinę jėgą ankstoka – nykios išsilaikymo perspektyvos jau buvo ne kartą, bet partija išsilaikydavo. Per Seimo rinkimus jie pretenduos ir į tų, kurie šį kartą rėmė Rolando Pakso komitetą ar DP balsus.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) lieka turbūt vienas įmanomas scenarijus – susijungti su LVŽS. LSDP taikytis kol kas nenusiteikusi, o jeigu jokios politinės jungtuvės neįvyktų, Gediminas Kirkilas ar Algirdas Butkevičius būtų priversti baigti politinę karjerą.
Matas Baltrukevičius yra politologas, VU TSPMI absolventas.
