Kiekviena šalis turi savo mitų, pagrindžiančių jos svarbą istorijos procese. ES tokių mitų turi ypač daug. Tiek jos atsiradimą, funkcionavimą, tiek apie savo misiją. Sočiais laikais šie mitai suteikia ES galimybę legitimizuoti save europiečių akyse. Tačiau užklupus krizėms ar ištikus precedento neturintiems įvykiams, kokia yra koronosviruso epopėja, ES tampa kritikos objektu ir ten, kur neturėtų susilaukti kritikos.
Atsakant į klausimą „Kur yra Europos Sąjunga“, visų pirma reikėtų pasakyti ne tai, kas ji yra, o tai, kas ji NĖRA. ES nėra nei konfederacija, nei federacija, nei masonų sąmokslas sukurti universalų europietį, tarnaujantį transnacionalinių korporacijų pelnams. ES yra nepriklausomų šalių, turinčių savo aiškiai apibrėžtus interesus, draugija. Ir dėl Sąjungos narių bendrų interesų skaitlingumo, ji yra veiksmingesnė už, pavyzdžiui, Jungtines Tautas ar Pasaulinę prekybos organizaciją.
Jungtinė Karalystė šiuo atveju yra geriausias šio fenomeno pavyzdys. Kai Jungtinės Karalystės politinis elitas matė, kad buvimas tuometinės Bendrijos nare yra naudingas jų nacionaliniams interesams, ji pasiprašė priimama ir galiausiai ja tapo. Kai Karalystės politiniame elite atsirado skirtingų pozicijų dėl Sąjungos teikiamos naudos ir ateities — sulaukėme referendumo su visiems žinoma pabaiga.
ES yra šalių interesų išraiška. Visa kita, ką girdime eteryje, – tai proginės kalbos švenčiant jubiliejus ar gerai apmokamų eurobiurokratų savęs pačių liuliavimas.
Šalys narės, suprasdamos savo interesus, dalį savo kompetencijų perdavė Sąjungos kompetencijai. Medicina nėra viena iš jų. Šioje srityje ES tik papildo nacionalinę sveikatos politiką, padėdama ES šalių valdžios institucijoms siekti bendrų tikslų. Žodis „papildo“, išverstas iš biurokratinės kalbos, reiškia, kad šalys narės Briuseliui leidžia tiek, kiek nori. Koronaviruso krizė parodė, kiek jos nori.
Šalių vyriausybės medicinos sritį laiko per daug svarbia jų nacionaliniams interesams, kad ši būtų perduota Sąjungai, nes tai būtų didelis žingsnis federalizavimosi link. Geras pavyzdys yra Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios sulaukia daug kritikos dėl bendros medicinos sistemos nebuvimo. O tokios sistemos jos neturi būtent dėl tos pat priežasties — į bendrą medicininės sistemos idėją valstijos žvelgia kaip į Vašingtono siekį apkarpyti jų nepriklausomumą.
Taigi veiksmai, kurių šios krizės akivaizdoje imasi Briuselis, koordinuodamas medicininės įrangos pirkimus bei artimiausiu metu pradėsiančią tekėti finansinę paramą, taip pat atverdamas kitus finansinius instrumentus, yra būtent tokie, kokių mes, europiečiai, prašėme iš Europos Sąjungos medicinos srityje.
Paradoksalu, kiek mažai iš tikrųjų žmonės žino apie Europos Sąjungą. Šis nežinojimas leidžia euroentuziastams ir euroskeptikams gyventi savo mitų burbuluose. Koronaviruso krizei pasibaigus, neabejoju, kils klausimas dėl Sąjungos bendro funkcionavimo ir medicinos srityje, juk, kaip sakė Jeanas Monnet, „Europos Sąjunga bus suformuota krizių ir bus šių krizių sprendimo rezultatas.“ Tačiau iki tol kiekvienai šaliai nariai teks savarankiškai nugalėti virusą.
Matas Maldeikis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūno, Seimo opozicijos lyderio tarptautinių santykių ir krizių valdymo patarėjas.
