Liaudies išmintis sako, kad visų pirštai į save lenkti. Tad nieko nuostabaus, kad pirma galvojame apie save. Ir dar bankų reklamos bruka – pasirūpink savo pensija pats, tik privati pensija gali užtikrinti orią senatvę, keliones į užsienį ir gražų gyvenimą.
Bet ar žinome – tam, kad sukauptumei fonde kiek nors didesnę pensiją, reikia labai daug... Pernelyg daug.
Ir ar žinome, kad privatūs kaupiamieji fondai jums pensijų nemokės? Mokės, jei būsite geri, kiti.
Anuitetas
Daugelis privačią pensiją įsivaizduoja kaip kas mėnesį iki gyvos galvos kažkieno mokamus pinigus. Toks atvejis galimas. Bet, ar galite įsivaizduoti savo pensiją kaip vieną kartą (jei pasiseks akcijų rinkoje) išmokėtą kelių tūkstančių litų sumą? Taip, vieną kartą išmoka ir viskas. Ir daugiau nieko.
O juk daugumai tai ir bus ta privati pensija. Nes dauguma privačios sistemos dalyvių kažin ar sukaups, pagal šios dienos perkamąją galią, tuos minimalius 30000 ar 32000 litų. O jie būtini, kad turėtum ne galimybę, bet prievolę pirkti anuitetą. Neturėsi jo, negausi mėnesinių išmokų. Tuo tarpu „Sodros“ mėnesinė pensija jau bus sumažinta ketvirtadaliu. Iš ko tada reiks gyventi, mokėti už šildymą, vaistus, o ir valgyti norėsis.
Ar galite įsivaizduoti savo pensiją kaip vieną kartą (jei pasiseks akcijų rinkoje) išmokėtą kelių tūkstančių litų sumą? Taip, vieną kartą išmoka ir viskas. Ir daugiau nieko.
Taigi, ne visi žino, kad privatūs pensijų fondai pensijų nemoka. Jie tik pinigus investuoja į rizikingą akcijų, obligacijų turtą. Beje, jums vieniems prisiėmus pilną riziką už fondų valdytojų sprendimus. O norint gauti nuolatinę, iki gyvos galvos mokamą pensiją, reikia įsigyti jau minėtą anuitetą. Tarkime, išeinančiam į pensiją 65 metų žmogui norint nuolatinės mėnesinės pensijos, reikia privačiame pensijų fonde būti sukaupus apie 30 000 litų.
Šiandien, po 10 metų privačių pensijų fondų audringos veiklos, pagal pačių privačių pensijų fondų reklamą, vidutiniškai vienas fondų dalyvis sukaupė 5100 litų. Pagal šios dienos perkamąją galią.
Taigi, jei sukaupėte mažiau nei anuiteto kaina, pinigėlius jums tiesiog išmokės vienkartine išmoka. Ir tada galėsite patys rūpintis, ką su jais daryti: ar ištaigingai jubiliejų atšvęsti, ar atostogauti, ar sveikata pasirūpinti, ar po 5 litus kas mėnesį iš tos sumos leisti. Aišku tik viena – kaupiant privačiai, „Sodros“ pensija sumažės apie ketvirtadaliu. O su tais keliais tūkstančiais išsiversti reikės visą likusį gyvenimą. Jei išlaikysite juos, jei jie nenuvertės, jei nepakeis valiutos ir t.t.
Ką besakytume, „Sodros“ pensija didėja kartais, išmokama stabiliai, pagal nenuvertėjusius pinigus. O va sukauptos fondo sumos niekas už gražias akis nepadidins. Nepadės dejonės, kad sunkiai dirbote visą gyvenimą ar kad infliacija pavertė tūkstančius litų dešimtimis. Tikėtina, kad po 10 ar 20 metų už dabartinius 5100 litų nusipirksime tik tiek, kiek dabar už 510 litų. Net nesvarbu, ar laimėsit privačių pensijų „ruletėje“, o gal „kazino“. Tai yra, ar fondas „uždirbs“ daug, ar nieko. Svarbiau, ką daryti, jei po dešimtmečio kainos išaugs du, tris ar keturis kartus?
Realijos
Privačių pensijų reklamos teigia, kad pensijų fonduose pinigai auga kaip ant mielių (tuo jie pateisina milžiniškus pensijų valdytojų atlyginimus). Deja, privačių pensijų fonduose pinigai taip greit neauga. Nors jei vėl „netikėtai“ įvyks krizė, fonduose pinigėliai gali ir sumažėti, ir netgi dingti.
Tuo tarpu per 10 metų „Sodros“ vidutinė senatvės pensija pakilo nuo 340,5 litų iki 825 litų. Kad pasiektų tokius rezultatus, fondų valdytojai turėtų dirbti 7 kartus geriau. Būtent tiek – 7 kartus – „Sodros“ pensija didėjo greičiau ir daugiau už lėšas pensijų fonduose.
Juk nei vienas privačių pensijų fondas per 10 metų nesugebėjo padvigubinti pervedamų lėšų.
Per 10 metų „Sodros“ vidutinė senatvės pensija pakilo nuo 340,5 litų iki 825 litų. Kad pasiektų tokius rezultatus, fondų valdytojai turėtų dirbti 7 kartus geriau.
Tokiais tempais kaupiant privačiai, per 30 metų galima ir nespėti sukaupti anuitetui reikalingų šiandieninių 30000 litų. Neabejotina, kad ateityje anuitetas brangs, o išsvajota privati pensija tols kaip miražas. Ir dar šis tas. Kad „Sodra“ pervestų į fondus lėšas, žmogus turi: nesirgti, visada turėti darbą ir net neiti motinystės / tėvystės atostogų. Beje, tokiu atveju mažėjant gimstamumui, atimame galimybę auginti vaikus. Nes verčiame rinktis – arba vaikai, arba pensija. Kitaip nesukaupsi oriai senatvei!
Itin svarbus atlyginimo dydis. Visi mėgsta kalbėti apie vidutinį atlyginimą. Susidaro įspūdis, kad dauguma žmonių kaip tik tą vidutinį atlyginimą uždirba. Iš tiesų taip nėra. 2008 m. (kai atlyginimai buvo bene didžiausi), 2009 ir 2010 m. 4 iš 5 žmonių pajamos neviršijo 2000 litų per mėnesį. MMA ir mažiau 2011 m. uždirbo penktadalis žmonių. Lietuvoje yra didžiulis atotrūkis tarp turtingųjų ir skurdžių. Lipant iš krizės, net pusės dirbančiųjų atlyginimas „į rankas“ nesiekia nė 1200 Lt. Taigi, visa aktyvi pensijų fondų reklama iš tikrųjų skirta ne daugeliui, o turtingų žmonių mažumai. Ypač tiems patiems finansų tarpininkams, kurių atlyginimai dvigubai didesni už likusiųjų.
Anuitetui įsigyti reikalinga suma taip pat priklauso nuo amžiaus. Kuo anksčiau pradedama mokėti privati pensija, tuo ji mažesnė. Minimaliam pensijos priedui gauti reikia vis didesnio pensijų fondo santaupų. Pavyzdžiui, norint gauti apie 150 litų kas mėnesį, 65 m. vyrui reiks sukaupti 29 172 Lt. O štai į pensiją išeinančiai 61 m. moteriai – jau 32 808 Lt.
Dėl to ypač nukenčia silpnos sveikatos žmonės, kurie išeina į išankstinę pensiją. Jiems lieka mažiau laiko pensijai kaupti, be to reikia sukaupti 4-5 tūkstančiais litų daugiau. Tokia sistema socialiai neteisinga: užuot labiau padedant ligotiems, dirbti negalintiems žmonėms, jiems dar pasunkinamos sąlygos. Tuo tarpu dirbančius pensininkus valstybė rems papildomai, jei jie atidės privačios pensijos išmokėjimą.
Orumas – skurde?
Kodėl viešai nekalbama, kad iš 1500 litų šeimai neįmanoma taupyti „oriai senatvei“? Kodėl tikima reklama, kuri prasilenkia su tikrove? Kodėl ilgalaikiai bedarbiai tiki, kad pasirašius pensijų kaupimo sutartį senatvėje jų laukia turtai?
Tokios pasakos, finansininkų aferos, paprastų žmonių mulkinimas. Bepigu bankų ekonomistams mokyti žmones taupymo, juk ne jie parduotuvėse tyko nukainuoto maisto...
Privačios pensijos – tai privačių fondų valdytojų pelnas. Ir didžiuliai jų atlyginimai. Todėl jie nenori, kad sužinotumėte tiesą – kad ilgus metus kaupus, laukia šnipštas: ir „Sodros“ pensija bus maždaug ketvirtadaliu mažesnė, ir jokios garantuotos „iliuzinės“ privačios pensijos negausite. Paprasčiausiai absoliuti dauguma taps skurdesnė ir tiek. O valstybė vėl privalės mokėti įvairias kompensacijas. Kad pilietis išgyventų.
Mečislovas Zasčiurinskas yra Seimo Darbo partijos frakcijos narys
