Dėl logiškų argumentų stokos ir elementaraus nesupratimo, kad „Investuok Lietuvoje“ (išskirtinai nuo daug kitų valstybinių įstaigų ir įmonių) pagrindinė funkcija yra užsienio investicijų pritraukimas į Lietuvą, būtų galima šią politikų iniciatyvą nurašyti kaip nekompetentingą bandymą įrodyti savo egzistavimo prasmę.
Tačiau tai, kad šios rekomendacijos buvo priimtos, piktybiškai ignoruojant rekordinius „Investuok Lietuvoje“ rezultatus, efektyviai naudojamo biudžeto rodiklius bei investuotojų teigiamus atsiliepimus, parodo, kad tai akivaizdi neskaidriais politiniais interesais paremta iniciatyva.
Vienintelis šių žaidimų tikslas yra į Lietuvai strategines agentūras pastatyti savus žmones, kuriais būtų lengva manipuliuoti. Pirmas bandymas tai padaryti nepasiteisino – aš tiesiog atsisakiau tuometinės ūkio ministrės Birutės Vėsaitės pasiūlymo išeiti. Antras bandymas taip pat buvo nesėkmingas – po kelių auditų, patikrų ir dėl jų išsiųstų kelių dešimčių kilogramų ataskaitų prie ko prisikabinti nebuvo rasta. Dabar bandymas nr. 3 – pakeisti įmonės struktūrą. Deja, bet tokiu keliu, pamažu, bet kryptingai, kuriama palanki aplinka ne investicijoms ar Lietuvos verslui, tačiau neribotam savanaudiškais ketinimais pagrįstų politikų savivaliavimui ir mokesčių mokėtojų lėšų švaistymui.
Vienintelis šių žaidimų tikslas yra į Lietuvai strategines agentūras pastatyti savus žmones, kuriais būtų lengva manipuliuoti.
Šių metų „Investuok Lietuvoje“ rezultatai yra patys geriausi, palyginti su visais pasiekimais nuo organizacijos įsteigimo.
Vien tik šiemet „Investuok Lietuvoje“ padėjo įsikurti ar plėstis rekordiniam bendrovių skaičiui – nauji 22 projektai Lietuvoje sukurs beveik 1 550 naujų darbo vietų. Lyginant su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, investicinių projektų skaičius padidėjo beveik 50 proc., numatomas sukurti naujų darbo vietų skaičius išaugo daugiau nei du kartus. Pagal projektų ir naujai sukurtų darbo vietų skaičių vienam gyventojui pirmaujame tarp VISŲ Centrinės ir Rytų Europos šalių. Šiais metais didžiausia dalis projektų buvo aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, kur atlyginimai gerokai aukštesni nei vidutiniai atlyginimai Lietuvoje. Pusė projektų bus plėtojami kituose miestuose ir regionuose nei Vilniuje. Beje, tokie įspūdingi rezultatai buvo pasiekti su mažesnėmis išlaidomis ir efektyviausiai naudojant struktūrines lėšas kurti naujas darbo vietas Lietuvoje. Nesuprantama, kaip matant tokius skaičius galima teigti, kad dirbama neefektyviai?
Labiausiai gaila, kad tokie purvini vidaus politikos žaidimai padarys didžiulę žalą investuotojų pasitikėjimui Lietuvos stabilumu ir, aišku, tolimesniam investicijų srautui. Tarptautinės organizacijos – Pasaulio bankas, Jungtinės Tautos ar pažangiausios kitų šalių investicijų skatinimo agentūros – teigia, kad investicijų pritraukimo funkcija yra labai specifinė, todėl yra rekomenduojama, kad visi kertiniai procesai – nuo rinkodaros ir analizės iki pardavimų – turi būti įgyvendinami ir koncentruojami atitinkamame kompetencijų centre.
Neaišku, kaip „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ sujungimas sutaupytų valstybei nors kiek lėšų, nes abi šios agentūros dabar dirba pilnu pajėgumu, nedubliuoja jokių iniciatyvų. Atvirkščiai, toks sujungimas dar daugiau kainuotų valstybei – ne tik finansiškai, bet ir didelę patirtį turinčių profesionalų kaita bei potencialių projektų įdirbio praradimu. O kol šios ekonomikos skatinimui ypatingai svarbios agentūros „tampomos“, kitos šalys nuolat juda į priekį, tobulėja ir kovoja dėl tų pačių investuotojų. Bet kokie trukdžiai mūsų veiklai reiškia prarastus užsienio investuotojus bei potencialių projektų sąrašo naikinimą.
Neaišku, kaip „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ sujungimas sutaupytų valstybei nors kiek lėšų, nes abi šios agentūros dabar dirba pilnu pajėgumu, nedubliuoja jokių iniciatyvų.
Todėl peršasi išvada, kad ištikimų žmonių įdarbinimas „šiltose“ vietose kai kuriems (tikrai ne visiems) politikams yra daug svarbiau nei Lietuvos ekonomikos augimui labai svarbūs aspektai – efektyviai dirbančios institucijos, kompetentingų žmonių indėlis, tarptautiniu mastu pripažinti darbo standartai, progresyvus požiūris, ir, aišku, lietuvių, grįžusių iš užsienio, įvertinimas.
Be to, dar kartą įrodome, kad priklausomybė partijai ar jai ištikimas nuolankumas yra svarbiau nei kompetencijos, patirtis ir rezultatai. Jei tokie sprendimai yra priimami aukščiausiuose valstybės valdymo organuose, ko reikia tikėtis savivaldybėse, mokyklose, ligoninėse ir visose kitose valstybės lėšomis finansuojamose organizacijose?
Nėra jokios abejonės, kad Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlymas yra žalingas Lietuvai, žalingas iki šiol sukauptam „Investuok Lietuvoje“ įdirbiui, žalingas mūsų visų ateičiai. „Siekiant efektyvumo“ pasieksime investicijų pritraukimo dugną ir sugriausime, kas jau sukurta, iššvaistysime lėšas ir laiką.
Labai tikiuosi, kad vis daugiau žmonių pamatys, kad tokiais žingsniais judame tik atgal – ne tik „Investuok Lietuvoje“ atveju, bet ir visais kitais nepagrįstais „savų sodinimo“ atvejais.
Milda Dargužaitė yra VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė
