Nelegalios statybos yra daugiau šnekamojoje kalboje vartojamas terminas. Teismuose sprendžiamus nelegalių statybų ginčus galima būtų skirstyti į kelias grupes. Pirma, kai statoma be projekto ir leidimo, antra, kai statoma turint leidimą ir projektą, tačiau nuo jo nukrypstant, ir trečia, kai turimi dokumentai (projektas ir leidimas) vykdant statybas yra nuginčijami, pripažįstami negaliojančiais, nes yra išduoti nesilaikant nustatytos tvarkos.
Jei teismas bylą išnagrinėja statytojo naudai, jis gali tęsti statybas. Jei vis dėlto byla išnagrinėjama statytojo nenaudai, jis įpareigojamas statinį nugriauti arba atstatyti į buvusią padėtį, o tai – labai didelės papildomos išlaidos. Jei teismo sprendimas nevykdomas, gresia baudos, lėšų išieškojimai ir t. t.
Dažniausiai į teismus dėl savavališkų statybų kreipiasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija). Ši institucija vykdo teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Į Inspekciją su pranešimais, prašymais ar skundais kreipiasi asmenys, kurių teises ar interesus pažeidžia kitų asmenų statyba, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų. Kartais žemės sklypo kaimyno, nekilnojamojo turto bendraturčio ar kito asmens skundo nagrinėjimo rezultatas yra Inspekcijos inicijuota byla teisme dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Suinteresuoti asmenys ir patys kreipiasi į teismą su ieškiniais dėl savo pažeistų nuosavybės teisių gynimo. Tam tikrais atvejais, kai situacija susijusi su viešuoju interesu, ieškinius reiškia ir prokurorai. Prieš keletą metų teismai Klaipėdoje išnagrinėjo dešimtis prokurorų inicijuotų bylų dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijoje. Tiek asmenys, tiek valstybės institucijos yra suinteresuoti, kad statiniai būtų pastatyti teisėtai ir atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Įteisinti statybas galima tik tais atvejais, kai pagal galiojančius teisės aktus toks statinys gali būti toje teritorijoje. Statyba neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Dažniausiai klausimų žmonėms kyla dėl to, kad nežinoma kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti. Už savavališkos statybos įteisinimą teisės aktų nustatyta tvarka turi būti sumokėtos įmokos, kurių dydis priklauso nuo savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, sąnaudų vertės. Su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pateikiamas statinio projektas ir kiti statybą leidžiantys dokumentai, kurių turinį nustato aplinkos ministras. Prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus pateikiamas savivaldybės, kurios teritorijoje atliekami statybos darbai, administracijos direktoriui. Detali informacija yra viešai prieinama Inspekcijos, taip pat savivaldybių interneto puslapiuose.
Gera žinia yra ta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. savavališką statybą galima įteisinti savanoriškai. Statybos įstatymas numato, kad jeigu asmuo, siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą, prašyme ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodo, kad atliko savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros nestabdomos ir, asmeniui sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, atliekamos įstatyme nustatyta tvarka.
Milda Valiulytė yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja.
