Pagal Konstituciją, iki spalio 17 d. Seimui turi būti pateiktas kitų metų biudžeto projektas bei su juo susiję mokesčių pakeitimo įstatymai. Premjeras pažadėjo, kad 2015-ųjų biudžetas parlamentą pasieks keliomis dienomis anksčiau.
Maloniai nustebino tai, kad dar pavasario sesijoje „beveik priimti“ Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai buvo pakartotinai įvertinti ir atsisakyta iš tiesų absurdiškos nuostatos dėl 10 proc. priskaičiuotos sumos išieškojimo dar nesibaigus mokestiniam ginčui. Tai pat revizuojami siūlymai visų – tiek įmonių, tiek privačių asmenų – banko sąskaitų apyvartas ir likučius perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Tikėtina, kad pakartotinai bus įvertintos ir PVM įstatymo nuostatos dėl (kolūkinės ar solidarios) atsakomybės. Tačiau verslas gavo porciją antibiotikų su daugeliu sandorių iki 10000 litų notariniu tvirtinimu.
Kol kas galime tik spėlioti, kokius dar mokesčius ar jų surinkimo tvarką bus bandoma keisti kartu su biudžetu, gal net prisidengiant euro karštine. Premjeras metų pradžioje viešai buvo pareiškęs, kad šiemet „didins tik akcizus“. Taip pat tvirtino, kad „akcizų didinimas bus išskaidytas per 5 metus“, o „projektas bus pateiktas iki liepos mėnesio“, kad būtų spėta aptarti ir išdiskutuoti su verslu.
Kol kas galime tik spėlioti, kokius dar mokesčius ar jų surinkimo tvarką bus bandoma keisti kartu su biudžetu, gal net prisidengiant euro karštine.
Šiuo metu jau akivaizdu, kad laiko aptarti galimus naujus mokesčių pakeitimus nebeliko. Norisi atkreipti dėmesį, kad bet kokie mokesčiai šiomis aplinkybėmis – karo šmėklos ir sankcijos, nauja valiuta, niekaip neįsivažiuojanti Europos ekonomika – turėtų būti keičiami ypač pamatuotai. Patirtis rodo, kad skubotas ir neatsakingas mokesčių didinimas gali tapti nepakeliama našta atskiroms verslo šakoms, kurios gali būti palaidotos po tokių mokesčių reformų nuolaužomis, o šešėlinės ekonomikos verteivos saldžiai trintų rankomis.
Šiuo metu įmonės ir taip turi pakankamai galvos skausmo dėl euro įvedimo, bando susidoroti su Rusijos sankcijų padariniais ir dar svarsto, kaip pasiruošti, jei įtampa regione didės. Galima drąsiai sakyti, kad dar ir savos valdžios užkrautos mokesčių šoko terapijos žmonės gali nesuprasti, o dalis įmonių tikrai nebeištvertų. Kiek tuomet prarastų biudžetas? Kiek dar iš Lietuvos turėtų išvažiuoti buvusių darbuotojų ir verslininkų?
Pastaruoju metu ypač stebino politikų nenoras tiesiog atlikti elementarius matematikos veiksmus ar atsakyti į paprastus klausimus. Galbūt tai atlikus nebūtų sunku suprasti, kad įmonių ar tiesiog jų buhalterijų resursai nėra begaliniai ir turi ribas. Todėl labai ragintume gerbiamus Vyriausybės bei Seimo narius nepatingėti ir paskaičiuoti prieš priimdami visiems labai svarbius sprendimus!
Mindaugas Palijanskas yra VšĮ „Mokesčių ir verslo procesų administravimo centras“ ekspertas
