Gal tik su kabeliu į Švediją reikalai yra geresni, tačiau visi kiti projektai beviltiškai klimpsta į korupcijos ir nesugebėjimo valdyti energetikos sektoriaus pelkes.
Džiugu, kad Baltijos šalių vadovų susitikime pagaliau prezidentė pripažino, kad tokia padėtis daro gėdą Lietuvos valdžiai tarptautinėje arenoje ir pasiryžusi daryti viską, jog padėtis keistųsi į gerąją pusę.
Daugiausia gėdos Lietuva patiria dėl Visagino atominės elektrinės projekto, kuriame atrodo taip nesolidžiai ir neskaidriai, kad net komentuoti nesinori. Galima tik tiek pasakyti, jog reikia skubiai ir griežtai mažinti visas iždo išlaidas visokiausiems konsultantams, studijų rengėjams bei ryžtingai skaidrinti VAE projektą ir pagaliau viešai teikti visą informaciją, kur išleidžiami pinigai.
Mano nuomone, didžiąja dalimi dėl to VAE projekto iniciatoriai pralaimėjo referendume. Antra vertus, VAE projekto žlugimu suinteresuota Rusija ir vietiniai šilumos, dujų bei kitų energetikos sektoriaus monopolininkai.
Šių jėgų įtaka ir lobistinis darbas buvo efektyvus, neskaidrus, priešiškas šalies interesams ir labiau įtikinantis žmogų, negu Lietuvos valdžios finansuojama reklama žiniasklaidoje.
Daugiausia gėdos Lietuva patiria dėl Visagino atominės elektrinės projekto, kuriame atrodo taip nesolidžiai ir neskaidriai, kad net komentuoti nesinori.
Kitaip paaiškinti staigaus visuomenės nuomonės pokyčio ir pralaimėjimo referendume turbūt negalima, nes iki tol atominė energetika turėjo tvirtą paramą. Todėl dabar naujoji Vyriausybė turi padaryti auditą VAE projekte, išanalizuoti visas sutarčių nutraukimo galimybes ir iš esmės peržiūrėti visą VAE projektą nedarydama destrukcijos.
Padėtis tikrai nepavydėtina, tačiau nuvertinti referendumo rezultatus – negalima. Neverta organizuoti naujo referendumo, kol neužkardytas nelegalus lobizmas ir energetikos monopolijų neteisėti interesai. Taip pat manau, kad be Lietuvos žmonių pritarimo VAE projektas – neįmanomas.
Baltijos šalių prezidentų susitikimas Raudondvario pilyje dar kartą parodė, koks svarbus ir naudingas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas. Baltijos šalių kompetencijų pasiskirstymas, bendri ir gerai koordinuoti veiksmai ES ir regione gali atnešti geresnių rezultatų, nei mes siektume tikslų kiekvienas atskirai.
Lietuva vėl žodžiais rodo daug entuziazmo ir iniciatyvos, tačiau darbais nuo savo kaimynų atsilieka. Patiko Latvijos prezidento pozicija ir laikysena Baltijos bendradarbiavimo klausimu.
www.totas.lt