Kas su kuo galėtų jungtis?
Plane numatyta, kad sostinėje reikėtų stiprinti Vilniaus universitetą (VU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU). Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) ir Mykolo Romerio universitetas (MRU) – prisijungtų prie stambesnių universitetų. LEU jau yra pradėjęs jungimosi procesą su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), o MRU ketina jungtis prie VGTU. Vyriausybė šiuos planus palaiko.
Tiek Vyriausybė, tiek Seimas tokiam planui pritartų, nes jis yra optimaliausias ir pagrįstas siekiamybe optimizuoti universitetų tinklą.
Laikinojoje sostinėje daugiausiai kalbų buvo sukėlusi aštri diskusija: ar jungti visus universitetus į vieną didelį darinį. VDU ir Kauno Technologijos universitetų (KTU) lyderių pozicijos radikaliai išsiskyrė. Vis tik šie du universitetai nesijungs. Sutikta su kritiškais argumentais, kad universitetų dydis nenulemia kokybės. Vyriausybėje ir Seime nutarta išlaikyti prieš rinkimus pateiktą nuostatą, kad Lietuvai Kaune ir Vilniuje reikalingi du klasikiniai, du technologijų ir keli specializuoti universitetai. Jau paskelbta apie tai, kad prie VDU jungiasi Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU). Lietuvos sporto universitetas svarstė įvairius variantus. Manoma, kad bus nutarta prisijungti prie LSMU, bet atskirose kryptyse bus sukurtos bendros programos su VDU bei KTU. KTU toliau stiprins technologijų krypties studijas. Galimi ir mokslinių krypčių mainai tarp KTU ir VDU. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) išliks specializuotu, nes jau anksčiau prie jo buvo prijungta Lietuvos veterinarijos akademija.
Įsipareigojimas išlaikyti universitetinio mokymo židinius regionuose – Šiauliuose ir Klaipėdoje taip pat bus įvykdytas. Šiaulių universitetas (ŠU) svarsto tapti VU regionine akademija. Klaipėdoje, kol kas nėra aiškaus sprendimo. Norima, kad Klaipėdos universitetas (KU) liktų savarankiškas. Vis tik tai būtų sudėtinga – dėl to logiškiausias sprendinys būtų jį stiprinti, prijungiant prie KTU ar VGTU.
Visi šie pokyčiai, kurie įvyks ir susitarimai, kurie jau priimti, pasiekti per diskusijas, o ne vienų ar kitų institucijų norais. Tiek Vyriausybė, tiek Seimas tokiam planui pritartų, nes jis yra optimaliausias ir pagrįstas siekiamybe optimizuoti universitetų tinklą.
Studijų programos
Optimizuojant aukštąjį mokslą yra numatyta naikinti besidubliuojančias studijų programas, kurių dabar visoje Lietuvoje turime per 1,5 tūkstančio. Kad toks kiekis studijų programų yra nereikalingas rodo tai, kad nesurenkamos studentų grupės, nes tiesiog nebėra tiek studentų, kiek reikia. Dėstytojų atlyginimai, pagal jų darbo krūvį yra per maži, nes nesvarbu kiek žmonių auditorijoje, vis tiek ruoštis reikia vienodai. Gerokai sumažinus programų skaičių ir palikus tik pačias reikalingiausias – gerės aukštojo mokslo studijų kokybė.
Dėstytojų atlyginimai kils jau kitais metais
Jau 2018 metais tai virs realybe, nes kitų metų biudžete numatyta, kad dėstytojams algos kils 20 proc.
Visuomet, kalbant apie aukštąjį mokslą, prioritetu ir didžiausia problema yra įvardijamas per mažas dėstytojų ir kitų universitetų darbuotojų darbo užmokestis. Dėl to dėstytojai jaučiasi neįvertinti. Stengiantis išgyventi ir dirbant per kelis darbus, nelieka pakankamai jėgų ar motyvacijos atlikti mokslinius tyrimus, smunka universitetų konkurencingumas tarptautinėje rinkoje, lietuvių akademikų moksliniai darbai mažiau cituojami ir t.t. Tokiu būdu šiame švietimo sistemos segmente susikuria ydingas ratas, kuriame viena problema veja kitą. S.Skvernelio Vyriausybės programoje buvo ir yra aiškiai numatyta, kad būtina kelti algas dėstytojams. Jau 2018 metais tai virs realybe, nes kitų metų biudžete numatyta, kad dėstytojams algos kils 20 proc. Tam bus skirti papildomi 22,6 mln. Eurų.
Tikiuosi, kad tai bus gera pradžia. Šiuo pirmuoju atlyginimų kėlimu, dėstytojai pajaus, kad jie tikrai svarbūs valstybei ir dirba toje srityje, kuri yra svarbi visiems gyvenantiems Lietuvoje. Mūsų siekis, kad dėstytojai jaustųsi vertinami ir gerbiami už savo darbą.
Nemokamos bakalauro studijos
Tai yra vienas pagrindinių siekių kalbant apie aukštojo mokslo reformą. Turime didžiulį uždavinį – sumažinti aukštojo mokslo prieinamumo socialinius kontrastus.
Pavyzdžiui, Kaune ar Vilniuje esantys abiturientai, kurie turi šiokį tokį finansinį stabilumą, turi daugiau galimybių mokytis aukštojoje mokykloje nei regione gyvenantis, galbūt ir labai gabus jaunuolis, bet be finansinių išteklių. Jis nėra pajėgus susimokėti už mokslą, o tam tikro balo neužtenka papulti į valstybės finansuojamą vietą.
Žiūrint į skaičius, iš kaimo vietovių, vos 20 proc. dvyliktą klasę baigusių moksleivių patenka į aukštąjį mokslą, o iš didmiesčių – 80 proc. Dar diskutuojama, kaip pakeisti šią situaciją, kad nebūtų nuskriausti nei vieni, nei kiti nuskriausti. Socialinė parama studijoms didinama jau dabar – nuo 2018 m. didėja vadinamosios socialinės stipendijos.
Tarptautinis konkurencingumas ir studijų kokybė
Esama aukštojo mokslo stojamojo konkursinio balo kartelė – pakankamai žema. Todėl stoti į universitetus galėjo visi norintieji, jeigu negaudavo valstybės krepšelio – papuldavo į mokamą vietą. Dėl to nukentėjo mokslo kokybė, universiteto diplomas prarado savo prestižą. Bus siekiama ne tik griežtinti stojimą į aukštąsias mokyklas, bet ir peržiūrėti pačius vertinimo kriterijus, reikalavimus rašto ir baigiamiesiems darbams. Šiuo metu jau yra sugriežtinti reikalavimai akademinių mokslinių darbų citavimo taisyklėms, siekiant pakelti darbų kokybę ir apsaugant studentus nuo galimo plagijavimo.
Pagerėjus aukštojo mokslo kokybei tikimąsi sulaukti ir didesnio tarptautinio pripažinimo bei konkurencingumo augimo. Pažvelgus į vaizdą kitose Europos valstybėse, kurios turi prestižinius universitetus, mes galime labiausiai didžiuotis pažanga medicinos moksluose. Kol kas, tai ta sritis, kurioje sulaukiame daugiausiai studentų iš užsienio.
Lietuvos svarbiausias tikslas, kad šalies jaunimas rinktųsi studijuoti Tėvynėje, o plačias užsienio studijų galimybes išbandytų per ERASMUS mainų programą.
Dėl to siekiame, kad į mūsų universitetus lietuvaičiai ir užsieniečiai žiūrėtų, kaip į prestižinę vietą mokytis ir būtume pastebimi tarptautiniuose reitinguose. Dabar VU yra 401-410 vietoje, o tarp 1000 geriausiųjų patenka dar trys universitetai – VGTU, KTU ir VDU. Vyriausybės numatytuose planuose yra siekis, kad Lietuvos universitetai patektų tarp 300 geriausiųjų pasaulyje. Manau, kad rimtai susitelkus yra realu iki 2030 turėti keturis mūsų universitetus tarp 500 geriausių.
Mindaugas Puidokas yra LR Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, LVŽS pirmininko pavaduotojas.
