Mindaugas Puidokas: kodėl D.Šakalienės rėmėjai taip prieštarauja esminėms pataisoms vaiko teisių apsaugos srityje?

Toks buvo mūsų rinkiminis pažadas, kurio buvo nepaisyta, kai ciniškai pasinaudojus vieno vaiko nužudymu, buvo organizuota klaidinanti viešoji kampanija (apie jos organizatorių finansinį suinteresuotumą pasisakysiu kiek vėliau) ir Seime priimta tokia vaiko teisių apsaugos tvarka, kuri leido ardyti šeimas neturint jokių įrodymų, kad ten skriaudžiamas vaikas.

Ar gerai tvarka, kai vaiką galima paimti, remiantis anonimo skundu?

Šiandien vaikai paimami vadovaujantis anoniminiais skundais, o pretekstu tokiam veiksmui gali būti ir emocinga tėvų reakcija į kaltinimus smurtu. Tada prasideda ilgas subjektyvių tarnybos darbuotojų vertinimų procesas, kai vaikas negražinamas į šeimą dėl jos skurdo, keliant su smurto buvimu ar nebuvimu nesusijusius reikalavimus: palikti darbą arba uždirbti daugiau, įsidėti kontraceptinę spiralę, vienišai mamai susirasti gyvenimo draugą ir t. t. Taip pat ir toliau yra taikomos sankcijos šeimoms, auginančioms raidos sutrikimų turinčius vaikus, kai šeima dėl smurto yra įskundžiama todėl, kad vaikai kelia triukšmą arba susižaloja, o tarnybų darbuotojai neatskiria sutrikimo sukeltų pasekmių nuo smurto šeimoje.

Nepaisant paviešintų ir dar nežinomų atvejų, kai tarnybos neteisėtai įpareigoja tėvus neviešinti vaiko atėmimo fakto ir aplinkybių, pasipriešinimas mūsų pastangoms sureguliuoti įstatymą taip, kad būtų nustota smurtauti prieš šeimas ir vaikus yra didžiulis. O suinteresuoti tuo, kad niekas nesikeistų asmenys veikia klastodami statistinius duomenis apie vaikų mirtis, spausdami atsakingus asmenis kaip neregistruoti lobistai arba naudodamiesi savo giminyste su Seimo nariais.

Kieno valią vykdo lobistai palaikantys norvegišką vaiko teisių sistemą Lietuvoje?

Kieno valią vykdo tie lobistai, ko jie siekia? Leiskite jums pacituoti NVO koalicijos „Už vaiko teises“ 2015 m. pranešimą spaudai. Jame teigiama, kad ši koalicija palaiko Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą. Tada kaip tik buvo prasidėjęs vajus už globos deinstitucionalizavimą ir norvegiškos tvarkos perkėlimą į Lietuvos teisinę sistemą. Tą raštą pasirašė Dovilė Šakalienė, Rasa Didžpetrienė ir visa NVO koalicija „Už vaiko teises“: Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Labdaros ir paramos fondas „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“, VšĮ „Paramos vaikams centras“, VO „Gelbėkit vaikus“, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, VšĮ „Vaikų linija“, Asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, VšĮ „Šeimos santykių institutas“, Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“, VšĮ „Vaiko labui“, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas. Tas pats „Žiburio“ fondas, kurio motininei organizacijai „Fyrlykta“ Norvegijoje iškelta byla dėl klaidingų steigimo dokumentų, nes ji vaikų globą pavertė pelno siekiančia veikla, kuria užsiimantys suinteresuoti vaikus paimti į globą ir niekada jų negražinti.

Ar mes suvokiame, kokį monstrą įsileidome į Lietuvą, gudriai pasislėpusį už vaiko teisių ir kovos prieš smurtą širmos? Norvegiškas labdaros ir paramos fondas „Fyrlykta“ teikia paslaugas, rengia ir įdarbina globėjus. Tačiau po Norvegijos žurnalistų iš leidinio VG tyrimo ir audito, „Fyrlykta“ fondas Norvegijoje neteko viešosios įstaigos statuso, buvo nušalintas nuo bet kokių paslaugų teikimo Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemai ir turės sugrąžinti nuslėptus mokesčius.

Paaiškėjo, kad jo įkūrėjas Peeras Salströmas-Leyhsas tapo milijonieriumi iš vaiko teisių apsaugos ir Norvegijos biudžeto, išmokėdamas sau ir savo šeimai kosmines algas. Jis įsteigė pakaitinius namus septyniose Europos valstybėse. Estijoje tokiuose namuose buvo rasti du vaikai vokiečiai. Ką tai reiškia – kad prasideda tarptautinė globa ir kad iš tėvų atimti vaikai jau vežiojami po visą Europą? Lietuvai, atrodo, visai nesvarbi šio milijonieriaus reputacija. O juk jo veidas puikuojasi lietuviškosios „Fyrlyktos“ – „Žiburio“ fondo svetainėje. Europos žmogaus teisių teismas vien šiais metais priėmė 6 bylas prieš Norvegiją dėl šios sistemos nusavintų vaikų. BBC žurnalisto Timo Whewello su komanda šia tema yra sukurtas sukrečiantis dokumentinis filmas apie Norvegijos vaiko apsaugos tarnybos „Barnevern“ skandalingus veiklos faktus.

Sugrįžkime į Lietuvą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kai jai vadovavo ministrė Algimanta Pabedinskienė, visą vaiko teisių apsaugos reformą vykdė vadovaujant „Žiburio“ fondo ekspertams ir po šio fondo vėliava. Tai skandalingi faktai, kurių ištyrimą ir įvertinimą siūlysiu atlikti Seime, vykdant parlamentinės kontrolės pareigą.

Ką reiškia vien jau tas faktas, kad „Fyrlykta“ Lietuvos padalinio „Žiburys“ vadovė Kristina Stepanova vienu metu derino darbą ministerijos Struktūrinės paramos skyriuje su darbu privačiame fonde, kuris tokią paramą įsisavina? Man informavus apie šį faktą ministeriją – K.Stepanova prieš maždaug savaitę nustojo vadovauti „Žiburio“ fondui, bet ir toliau dirba ministerijoje. Ar tai reiškia, kad jos ryšiai su fondu staiga nutrūko?

Šių metų gegužę „Fyrlykta“ rengė pasaulinį savo suvažiavimą Vilniuje, nes būtent ji dabar vadovauja mano minėtai lietuviškų nevyriausybinių organizacijų koalicijai, kuri dabar lanko Seimo narius, frakcijų vadovus ir skleidžia apgailėtiną melą, esą įstatymo pataisų autoriai mėgina įteisinti vaikų baudimą fizinėmis bausmėmis. Tuo tikslu nesibodima ir klastoti statistiką. Štai, pavyzdžiui, D.Šakalienė dar visai neseniai žiniasklaidai pasakojo apie kas mėnesį po 3–4 žudomus vaikus, nors statistikos departamentas viešai pareiškė – tai melas. Kodėl taip daroma? Ir todėl, kad tie, kurie taip daro, yra materialiai suinteresuoti.

Ir tenka konstatuoti, kad melas ir neteisėtas lobizmas veikia. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-2966 buvo registruotas Seime lapkričio 23 d. Pagal Seimo statuto 136 str. 2 dalį, dėl užregistruoto įstatymo projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo dienos pateikia išvadas. Tačiau Teisės departamento išvados pasirodė tik penktadienį popiet ir po jų lieka neaišku, ar pagal Seimo statuto 92 str. bus teisine galimybe pateikti ir pristatyti pataisas Seimui kitą antradienį.

Ar Seimas pasisakys prieš smurtą ir už saugią šeimą su vaikais?

Tiesa yra tokia: pataisomis mes tik siekiame apsaugoti šeimą ir, pirmiausia, vaikus nuo neproporcingo ir laiko limitų neturinčio institucijų smurto. Štai čia trumpai pateiktas dabar galiojančių ir mūsų siūlomų teisės normų palyginimas

Žinau, kad gali rimtai sudrebėti kai kurių kolegų ryžtas palaikyti pataisas, kai viešojoje erdvėje ir Seimo užkulisiuose spaudimas yra toks milžiniškas. Prieš kelias dienas patyrėme skaudžią pamoką su Jungtinių Tautų tarptautiniu migracijos susitarimu, kai buvo nubalsuota pasirašyti susitarimą, kurio dauguma LR Seimo narių buvo net neskaitę. Jis nebuvo net išverstas į lietuvių kalbą, ko reikalauja LR Seimo Statutas.

Vaiko teisių pataisų atveju – jos yra pristatytos labai detaliai. Visi supranta, kad mes PRIEŠ SMURTĄ ir UŽ SAUGIĄ ŠEIMĄ SU VAIKAIS. Dėl to kolegoms Seime balsuojant bus vertybinis pasirinkimas – ar esame Lietuvoje UŽ VAIKŲ AUGIMĄ BIOLOGINĖJE ŠEIMOJE?; Ar esame už norvegišką-švedišką neosocialistinę ir neoliberalią tvarką, kuri teigia, kad valstybė geriau žino kaip auklėti mūsų vaikus?

Kokie įtakingi politikai ir organizacijos pasisako prieš pataisas?

Prieš pataisas Seime pasisako aršiausi liberalai ir naujieji socialistai-komunistai: D.Šakalienė, Gabrielius Landsbergis, Mykolas Majauskas, Aušrinė Armonaitė, Andrius Kubilius ir panašūs į juos. 2003 m. įkurtas Žmogaus teisių stebėjimo institutas, kuriame nuo 2004 iki 2015 metų dirbo D.Šakalienė. Ji buvo jo direktore 2015 metais, kai 13 nevyriausybinių organizacijų vienijanti NVO koalicija „Už vaiko teises“ parašė žymųjį kreipimąsi, palaikantį Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą. Jie pasirinko palaikyti svetimos valstybės tarnybą, o ne mažuosius Lietuvos piliečius ir jų šeimas, iš kurių toli nuo Tėvynės jėga buvo išplėšti vaikai.

Tarp 118 NVO, kurios 2018 m. gruodžio 3 d. viešai kreipėsi į Lietuvos vadovus ir Seimo narius, su prašymu nepritarti mūsų siūlomoms pataisoms, yra ta pati NVO koalicija „Už vaiko teises“. Iš 4 iniciatorių – 3 NVO yra tos, kurios taip pat pasirašė žymųjį kreipimąsi: VO „Gelbėkit vaikus“, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, VšĮ „Paramos vaikams centras“. Ketvirtas iniciatorius yra Lietuvos žmogaus teisių centras, kuriam 2004–2010 vadovavo dabartinė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Dabar jam vadovauja artima E.Žiobienės ir D.Šakalienės bendražygė Birutė Sabatauskaitė. Ji yra įtakingo politiko – Lietuvos socialdemokratų frakcijos vadovo Seime Juliaus Sabatausko dukra.

Labai keista, kad pataisoms prieštarauja ir 6 vietoje įrašyta Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kuri vienija visas LGBT organizacijas Lietuvoje, tame tarpe ir Lietuvos gėjų lygą. Koks jų interesas reikšti nuomonę šiuo jautriu visuomenei klausimu, lieka neaišku...

Tarp pataisoms prieštaraujančių NVO yra ir kitos organizacijos, kurios atvirai 2015 metais rėmė Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą. Europos žmogaus teisių teisme dabar yra 15 bylų dėl vaikų neteisėto paėmimo iš šeimų atvejų. Tas rodo rimtas žmogaus teisių problemas šioje šalyje.

Kodėl Lietuvoje taip aktyviai remiama norvegiška vaiko teisių apsaugos sistema?

Klausimas aiškus. Norvegiška sistema akivaizdžiai ydinga, bet sulaukia didelio kai kurių įtakingų politikų, ekspertų ir nevyriausybinių organizacijų palaikymo. Kodėl taip yra?

Pastebėtini įdomūs sutapimai kalbant apie finansinės paramos mechanizmus. Per Norvegijos ir Europos ekonominės erdvės finansinius mechanizmus Lietuvoje parama teikiama jau 3 etapais. Pirmas etapas vyko nuo 2004 iki 2009 ir užtikrino 67,3 mln. eurų paramą. Per antrą etapą nuo 2009 iki 2014 gauta 84,4 mln. eurų. Per trečią etapą nuo 2014 iki 2021 metų bus gauta 117,6 mln. eurų.

Norvegiškos sistemos palaikytojų Lietuvoje sąrašo viršuje yra jau minėtas vienas iš koalicijos „Už vaiko teises“ steigėjų Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo institutas. Jį 2012 m. gruodį Finansų ministerija pasirinko Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų remiamos nevyriausybinių organizacijų programos (NVO programa) administratoriumi.

2009–2014 m. Lietuvai iš EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų buvo paskirti 84 mln. eurų, iš jų 5,5 mln. eurų – NVO programai. Tada ir susikūrė NVO koalicija „Už vaiko teises“. Minimų finansinių mechanizmų lėšų buvo skirta 8 iš 13 šios koalicijos narių projektams.

Kaip išsiaiškino žurnalistai, koalicijos narės VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektas gavo 482,5 tūkst. litų. Taipogi ji kartu su „Jaunimo linija“, dalyvaudama asociacijoje „In corpore“, pastarosios teiktam projektui sulaukė dar 38,95 tūkst. eurų. „Jaunimo linijos“ ir jos partnerės „Vaikų linijos“ projektui atiteko dar 39,53 tūkst. eurų. Lietuvos neįgaliųjų forumui skirta per 132 tūkst. eurų, bendrijai „Viltis“ 77,42 tūkst. eurų. „SOS vaikų kaimų draugijos“ Lietuvoje projektui skirta 114,7 tūkst. eurų, organizacijai „Gelbėkit vaikus“, kuri renka lėšas ir Afrikos vaikams, – beveik 36,43 tūkst. eurų.

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ laimėjo savo projektui 120,7 tūkst. eurų, VšĮ „Paramos vaikams centras“ – beveik 464,5 tūkst. litų.

Lietuvos tėvų forumas ir dar keletas tėvų organizacijų, nepriklausančių minimai koalicijai taip pat teikė paraiškas NVO programai, bet veltui.

Ar ir toliau apsimetinėsime, kad viskas čia gerai ir teisinga?

Kodėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pataisos nepakeistų situacijos iš esmės?

Apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandos siūlymus trumpai:

• Atsiranda vaiko apsaugos poreikio vertinimas, kuris iš esmės yra tas pats grėsmės vaikui lygio nustatymas, tik kitu pavadinimu;
• Darbo grupėje nebuvo atsakyta į klausimą, kokia metodika remiantis bus vertinamas vaiko apsaugos poreikis. Galima spėti, jog bus naudojama šiek tiek pakoreguota, bet iš esmės ta pati, konceptualiai ydinga ir praktikoje netinkamai veikusi grėsmės vaikui lygio nustatymo metodika;
• Vaiko apsaugos poreikio vertinimas bus patikėtas atlikti tiems patiems Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VVTAĮT) specialistams, kurių kompetencijos stoka ir lėmė netinkamą grėsmės vaikui lygio vertinimą bei sąlygojo perteklinius ir neproporcingus pareigūnų veiksmus, intervenciją į privatų šeimos gyvenimą ir nepagrįstus vaiko paėmimus iš šeimos;
• Vaiko apsaugos poreikio vertinimas nesuderinamas su siekiamu koncepciniu pokyčiu, jog darbas su vaiku ir šeima prasidėtų nuo pagalbos poreikio įvertinimo, o ne nuo intervencinių priemonių;
• Siūlomi pakeitimai iš esmės palieka VTAPĮ egzistavusį dvigubo veikimo modelį, pagal kurį vaiko teisių apsaugos srityje VVTAĮT specialistai funkcionavo kaip policininkai, turintys tikslą užkardyti vaiko teisių pažeisimus, o atvejo vadybininkai – kaip gydytojai, turintys gydyti šeimos situaciją. Kadangi krizinėje šeimos situacijoje (tiek pagal galiojantį įstatymą, tiek ir su siūlomais pakeitimais) į krizę reaguoja VVTAĮT specialistai, o ne atvejo vadybininkai (ar mobiliosios komandos specialistai), ir toliau išliks policinio veikimo modelio prioritetas pagalbos šeimai teikimo atžvilgiu.

Su tuo sutikti negalima. Esame teisinė valstybė, kurioje sprendimo galia priklauso žmonėms ir jie pasirinks, jeigu politikams dar sykį pritrūks ryžto apginti tai, kas yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Jos 38 ir 39 straipsniuose aiškiai apibrėžta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Dėl to kviečiu visus dėti visas pastangas, kad tai būtų ne tušti žodžiai. Lietuvoje privalo galioti LR Konstituciją atitinkanti tvarka, kuri realiai, o ne žodžiais, saugos vaikus ir šeimas.