Pastaruoju metu nemažai laiko skirta žongliravimui skaičiais – 207, 250, 710. Vakar paaiškėjo naujasis skaičius – 85. Po šiomis „kombinacijomis” slepiasi ne laimingi loterijų skaičiai, o pabėgėlių, kuriuos Lietuva galėtų priglausti, suma.
Sąmoningai praleisiu pasvarstymus iš serijos „daug tai ar mažai, gerai tai ar blogai”. Lietuva, būdama visateise Europos Sąjungos nare, neabejotinai turi būti solidari sprendžiant pabėgėlių problemą, o požiūris „ne mano kieme – ne mano bėda” neturi nieko bendro su naryste ES.
Kita vertus, pritarčiau svarstančiųjų pusei, kad tarptautinė bendruomenė turėtų daugiau dėmesio, pastangų ir finansinių išteklių skirti padedant sureguliuoti konfliktinių zonų padėtį, kur tai įmanoma, kad pabėgėliai turėtų saugų gyvenimą ir ateitį savo šalyse. Bet grįžkime arčiau žemyno klausimų, nes akivaizdu, kad valstybės – narės turės prisidėti prie pabėgėlių klausimo sprendimo.
Valstybėje turim dvi institucijas, kurioms pavesta spręsti pabėgėlių prieglobsčio klausimus. Tai – užsieniečių registracijos centras Pabradėje ir Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje.
Siūlyčiau pereiti nuo temų „kiek” link diskusijų „kur ir kaip”. Valstybėje turim dvi institucijas, kurioms pavesta spręsti pabėgėlių prieglobsčio klausimus. Tai – užsieniečių registracijos centras Pabradėje ir Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje. Pastaroji – miestelis Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje. Daugeliui Rukla žinoma dėl čia egzistuojančių karinių bazių ir Gaižiūnų poligono. Bet miestelis nėra tik karinės bazės.
Rukloje nuolatinę gyvenamą vietą deklaravę per 2000 gyventojų. Miestelyje nedarbo lygis siekia 11 procentų, o socialiai remtina – net 23,5 proc. miestelio gyventojų. Ne pati geriausia socialinė aplinka, bet ji kasmet gerėja.
Tiesa, gyvenamą būstą čia įsigyti galima ganėtinai pigiai. Šiandien tik iš įvairių pareigūnų viešų pasisakymų spaudoje sužinome, kad svarstoma dalį pabėgėlių įkurdinti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre. Kol kas jokios nei oficialios, nei neoficialios informacijos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios pavaldume ir yra šis centras, Jonavos rajono savivaldybė nėra gavusi. Mūsų pačių bandymai inicijuoti diskusiją minėta tema kol kas nesulaukė dėmesio.
Kiek man žinoma, šiuo metu Ruklos pabėgėlių priėmimo centre gyvena apie 50 pabėgėlių, jame taip pat įkurdinta apie 40 neįgaliųjų. Dabartinis įstaigos užimtumas leistų priimti dar iki 50 pabėgėlių.
Jeigu valstybė sieks pabėgėlius paversti ne išlaikytiniais, o tinkamai integruoti, neabejotinai reikės elementarių kalbos žinių, galimybės įgyti profesiją, galimybės pretenduoti į socialinį būstą, galimybės išpažinti savo religiją ir t.t. Akivaizdu, kad pabėgėlių integracija nesibaigia vien tik jų įkurdinimu suteikiant pastogę ir maisto. Su pabėgėliais susiję klausimai yra ne vienos institucijos diskusijų objektas – jei pabėgėliai mokysis kalbos ar amato, vadinasi, tai palies švietimo sistemą, jei norės įsidarbinti – turės reikalų su darbo birža, jei įvykdys nusikalstamas veikas ar nukentės patys – turės reikalų su policija ir t.t.
Turbūt naivu tikėtis, kad Rukla yra Lietuvos tolerancijos sostinė, kurioje atvykėliai jaus pagarbą, supratimą ir užuojautą.
Turbūt naivu tikėtis, kad Rukla yra Lietuvos tolerancijos sostinė, kurioje atvykėliai jaus pagarbą, supratimą ir užuojautą. Neabejotinai išaugs pavojus kilti rasiniams konfliktams, įvairioms nusikalstamoms veikoms.
Visų situacijų ir galimų pavojų neužkardysi, bet kažkada Rukloje veikusi policijos nuovada sugebėjo suvaldyti 2000-2006 metais vykusius periodiškus konfliktus tarp pabėgėlių iš Čečėnijos ir vietinių gyventojų. Nesakau, kad įvykiai kartosis, priešingai – tikiuosi, kad tolerancijos lygis per pastarąjį dešimtmetį išaugo, bet prognozuokim visus scenarijus...
Ar esame jiems pasirengę? Ar bent svarstome apie tai? Kokias sąlygas sudarysime pabėgėlių išsilavinimui ir profesijai įgyti? Kaip, įvertinant kultūrinius ir mentaliteto skirtumus, motyvuosime ir sieksime, kad jie būtų aktyvūs darbo rinkos dalyviai? Kaip spręsime rasizmo apraiškas mokykloje, darbe, gatvėje? Kaip pabėgėliai bus paskirstyti po kitas Lietuvos savivaldybes?
Susidaro įspūdis, kad su pačiomis savivaldybėmis arba nenorima diskutuoti, arba norima spręsti viską be savivaldos dalyvavimo. Sutikčiau su tokiu požiūriu, jei imigrantai būtų izoliuoti Ruklos pabėgėlių centre.
Bet jeigu kalbame apie integraciją, o ne izoliaciją, jeigu norime, kad atvykę asmenys nebūtų išlaikomi svečiai, o pasitarnautų visuomenei, kuri juos priėmė, tebūnie ir ne „degančiu” noru turime kalbėti apie daugelį su tuo susijusių klausimų. Teigiama, kad galėsime pasirinkti pabėgėlius – tebūnie, tačiau būtų įdomu išgirsti kriterijus. Sieksime, kad pabėgėlių išpažįstama religija būtų krikščionybė? O kokios sąlygos Pabradėje, Rukloje bus sudarytos musulmonams?
Svarstantiems, kad pabėgėliams tapsime tik tarpine stotele atgauti jėgas prieš pajudant Šengeno erdvėje Vakarų Europos ar Skandinavijos kryptimis dėl ten veikiančios palankesnės socialinės sistemos, nesiūlyčiau būti pernelyg dideliems optimistams.
Šalies įsipareigojimas priimti pabėgėlių vargu ar automatiškai pereis kitoms šalims tik dėl emigranto persikraustymo. Tačiau ir vėl – nieko apie tai nežinome. Lengviausia diskutuoti apie skaičius – didelius ar mažus. Bet gal jau laikas sukoncentruoti dėmesį kitur?
Jonavos rajono savivaldybė pasiruošusi diskusijai, tik ar bus su kuo diskutuot? O gal tik Vilniuje ir „oras šviežesnis” ir „klausimų sprendimai aiškesni”.
Mindaugas Sinkevičius yra Jonavos rajono savivaldybės meras, socialdemokratas
