Pastaraisiais metais lietuviai parodė, kad įvairios mobilumo formos nuo paspirtukų iki dalinimosi automobiliais mums yra priimtinos ir miestą daro tik patogesniu ir atviresniu. Galima tikėtis, kad ateinančiais metais progresyvūs miestai stengsis mažinti privataus transporto apimtis centruose, taip pasitarnaudami ir miestiečiams, ir ekologijai.
Besibaigiantys metai buvo ir proveržio metais statant energiškai ypač efektyvų būstą. Keičiasi ir santykiai su būsto pirkėju – atidžiau taikomasi prie skirtingų gyventojų poreikių, kas prisidėjo ir prie kelis kartus pernai skaičiuotų būsto rinkos rekordų.
Atsargumas gali nepasiteisinti, bet jeigu optimizmas pradės blėsti, tai gali sumažinti ir būsto rinkos aktyvumą.
Ateinantys metai tokie dosnūs pardavimų rekordais tikriausiai nebus, o ir stabilumo verslo aplinkoje tikėtis sunku. Kitąmet vystytojai labiausiai lauktų tvaraus dialogo su valdžia ir nuoseklių sprendimų. Šiandien aiškumo ir prognozuojamumo stoka sulaiko milijonines investicijas ir stabdo miestų centrų tvarkymą ir atsinaujinimą.
Ekspertų prognozuojama, kad šiemet naujų butų Vilniuje gali būti parduota maždaug 45% daugiau nei pernai, kitąmet tokio didelio augimo tikėtis tikriausiai būtų sudėtinga pirmiausia dėl atsargumo, kuris randasi belaukiant globalaus ekonomikos augimo ciklo pabaigos.
Atsargumas gali nepasiteisinti, bet jeigu optimizmas pradės blėsti, tai gali sumažinti ir būsto rinkos aktyvumą. Kainas gali koreguoti augantys kaštai ir turima pasiūla. Pagrindinis faktorius bet kokiems sukrėtimams lieka išorės veiksniai – pasaulio ekonomika, buksuojantis Vokietijos ūkis, po rinkimų Jungtinėje Karalystėje labiau priartėjęs “Brexit” ar kitos dar horizonte nematomos priežastys.
Neaiški verslo aplinka – nenuspėjami, nenuoseklūs ir labiau kūrybiški nei pasverti centrinės valdžios sprendimai išlieka vienu svarbiausių rizikos faktorių NT versle. Įprastai naujiems mokesčiams įsigalioti turi būti skiriami šeši mėnesiai, o šiemet tik paskutinę minutę svarstant biudžetą priimtas NT mokesčio pakeitimas, atidėtas stambios prekybos mokestis, finansų rinkų dalyvių papildomas apmokestinimas rodo, kad skubotų sprendimų galima laukti ir ateityje.
Pinigai plėtotojams toliau brangsta ir konkurencija dėl jų auga.
Valstybinė žemė miestuose – paprastai apleisti sklypai miestų centruose – tebelieka valstybės rankose, už kurios valdymą atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba. Aukščiausią plėtros potencialą turinčios miestų vietos neturi didelių perspektyvų artimiausiu metu sulaukti investicijų dėl nenuspėjamo ir greitai kintančio teisės aktų interpretavimo.
Nuoseklumo stinga ne tik aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Miestų lygmeny labiau išsiskiria Kaunas, kuriame priimti sprendimai keičiami ar atšaukiami, stokojama bendradarbiaujančios lyderystės miesto kūrime.
Pinigai plėtotojams toliau brangsta ir konkurencija dėl jų auga. Jeigu ne pirmus metus juntama, kad finansavimą gauna tik geriausi ir daugiausiai patirties turintys rinkose žaidėjai, vis daugiau būsto pardavėjų pradeda kalbėti, kad sunkiau tvirtinamos ir paskolos klientams, kas apsunkina pardavimus ankstyvoje stadijoje. Situacija ateinančiais metais tikriausiai žymiai keistis neturėtų, nebent sulauktume naujų finansų rinkos žaidėjų. Pranešusieji apie savo atėjimą finansuoti verslo ar būsto kol kas neplanuoja.
Šiemet LNTPA mini 15 metų veiklos jubiliejų, tiek metų drauge su eile verslą ir kūrėjus atstovaujančių asociacijų diskutuojame apie būtinus verslo aplinkos pokyčius, kurie, keičiantis Vyriausybėms ir miestų taryboms, vis dar per lėti, kad galėtų išnaudoti visą šalies miestų potencialą investicijoms ir darbo vietoms kurti Lietuvoje. Tikėkimės, kad ateinantys metai galės būti žingsnis reikalingų pokyčių link.
Mindaugas Statulevičius yra LNTPA direktorius.
