 |
ACTA idėja palaikyčiau tada, jei šį susitarimą ratifikuotų Kinija. Šioje šalyje veikianti ACTA atneštų didžiulės naudos skirtingų pramonių atstovams, nes būtent čia pagaminama beveik 80 proc. viso pasaulio klastočių. Bet, deja, Kinija šios sutarties net neplanuoja ratifikuoti. Dėl to iškyla paprastas klausimas, ar tikrai ACTA tikslas yra kovoti su piratavimu ir klastotėmis?
Interneto bendruomenė ir žmogaus teisių aktyvistai pabrėžia, kad ACTA apribos laisvę internete ir kartu privatumą. Net ir atsiribojant nuo nevienareikšmiškos diskusijos apie intelektinę nuosavybę reikia pabrėžti, kad šioje sutartyje įtvirtinamos galimybės sekti privačių asmenų veiksmus internete: „Šalis pagal joje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus gali įgalioti kompetentingas institucijas nurodyti interneto paslaugų teikėjui skubiai pateikti informaciją teisės turėtojui, pagal kurią būtų galima nustatyti tariamai pažeidimą padariusį abonentą, jeigu teisės turėtojas pateikė teisiškai galiojantį skundą dėl prekių ženklo, autoriaus teisių arba gretutinių teisių pažeidimo ir jeigu tokios informacijos reikia, kad tos teisės būtų apsaugotos ar užtikrintos.“
Taigi, susidaro įspūdis, kad skambiame pavadinime siekis stabdyti kontrolę ir klastojimą ir yra tik skambus pavadinimas. ACTA visos tolesnės išlygos dėl asmens privatumo apsaugos yra lygiai tokios pat nekonkrečios, kaip ir galimos intervencijos į asmens privatų gyvenimą mastas. Įteisinus galimybę filtruoti internetą ir sekti privačius asmenis jame, grįžti atgal būtų labai sunku. Gal netgi neįmanoma.
Tai pabandė pabrėžti ir Wikipedios portalas, kuris kartu su kitomis svetainėmis 24 valandoms sustabdė savo veiklą dėl tuo metu JAV kongrese svarstomų SOPA (angl. – the Stop Online Piracy Act) ir PIPA (angl. – the Protect IP Act) įstatymų projektų. Tačiau tarptautiniu lygmeniu juos pakeitė ACTA, kurią pasirašė ir Lietuva.
Žodžio laisvei ir privatumui internete palaikyti socialiniuose tinkluose šiuo metu pradėjo burtis bendruomenės. Lenkijoje prieš įvairias institucijas buvo pradėti „hakerių“ įsilaužimai ir vyko didelės gyventojų demonstracijos prieš šią sutartį, privertusios ministrą pirmininką iš sutarties entuziasto tapti šios sutarties skeptiku.
Iki šiol derybos dėl šios sutarties aplenkdavo tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos piliečių renkamas institucijas ir kartu pačią visuomenę. Tačiau pasirašyta sutartis įsigalios tik ratifikavus ją nacionaliniuose parlamentuose. Todėl yra galimybė gerai apsvarstyti šią sutartį mūsų Seime, kartu įtraukiant ir visuomenę, kurią šios kadencijos Seimas, priimdamas sprendimus, nebe pirmą kartą pamiršdavo. Prisiminkime vien ES naująją Konstituciją, kuri buvo ratifikuota net jos nemačius.
