Yra ir kuo didžiuotis. Lietuva dar šių metų vasarį pirmininkavo Jungtinių Tautų Saugumo tarybai. Būtent mums pirmininkaujant skubos tvarka įtrauktas ir Ukrainos klausimas. Grįžtant dar anksčiau, Lietuva antrąjį 2013 m. metų pusmetį pirmininkavo ir Europos Sąjungos Tarybai. Taigi, Lietuva – moderni ir tarptautinėje bendruomenėje įsitvirtinusi valstybė.
Tačiau pastarieji pareiškimai iš aukštų Lietuvos politikų verčia tuo abejoti. Kodėl Latvijos, Estijos valstybių vadovams nereikia aiškintis investuotojams apie Rusijos grėsmę, bet Lietuvos – reikia?
Kodėl Latvijos, Estijos valstybių vadovams nereikia aiškintis investuotojams apie Rusijos grėsmę, bet Lietuvos – reikia?
Suprantama, kad gąsdinimas „Lietuvą puola rusai“ tikrai prie balsadėžių pritrauks daugiau rinkėjų, bet modernios valstybės įvaizdžio žlugdymas dėl tokių trumpalaikių interesų kelia liūdesį. Kaip gali aukščiausi šalies vadovai nuvertinti ne tik tarptautinių institucijų geopolitinį vaidmenį, bet ir per daugiau nei dvidešimt metų pasiektus Lietuvos rezultatus.
Suprantu, kad daug geriau socialiniuose tinkluose kviesti registruotis į Šaulių sąjungą ginti Lietuvos, negu pagaliau visiems aiškiai paaiškinti, kad mes nebesame 1991 metų Lietuva, mes esame 2014 metų Lietuva. Bet tai tikriausiai surinks daug mažiau mygtuko „Patinka“ paspaudimų.
Paviešintos VSD pažymos apie Rusijos slaptųjų tarnybų veiksmus Lietuvoje, tarp jų ir Rusijai dirbančius Rusijos diplomatus, paminėjimas rusiškų televizijos kanalų, rusiškų laikraščių ir rusiškų radijų stočių pavadinimų didina piliečių baimę. Natūralu, kad bet kokia informacija, kuri kursto karą, neapykantą ir skleidžia dezinformaciją, turi būti ribojama pagal galiojančius Lietuvos įstatymus. Tam ir yra įsteigta Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kurios darbas kontroliuoti visą Lietuvoje transliuojamą informaciją.
Tačiau kitais atvejais, kodėl VSD nepasako konkrečiai ir aiškiai, kokia propaganda buvo vykdoma, kokia dezinformacija buvo skleidžiama? Juk vienas iš efektyviausių ginklų būtų pateikti realius pavyzdžius, tokiu atveju kiekvienas Lietuvos pilietis žinos, kad ši informacija melaginga.
Pavyzdys, su kuriuo susidūriau asmeniškai. Prancūzijos istorijos vadovėliuose Napoleonas niekada nepralaimėjo Maskvos, kitaip dar vadinamo Borodino, mūšio, Rusijos – atvirkščiai.
Gal ir tai reikėtų pulti, kaip ir dešreles „Rusiškas mėsos standartas“? Vis laukiu pareiškimo, kad bus uždrausta ir Rusijos degtinė. Juk beveik šios šalies nacionalinis gėrimas. Beje, puiki niša dar nepasireiškusiems politikams.
Kiekvienas kasdien pasirenkame tai, į ką norime gilintis – spaudą, radiją, laikraščius, knygas, internetinius šaltinius, pokalbius iš lūpų į lūpas, paskaitas ar kt. Ir tik laisva ir liberali visuomenė gali tinkamai išnagrinėti ir išanalizuoti tą informaciją – priimti sprendimus, kas vienam priimta, kas ne, patikrinti faktus ir, svarbiausia, kelti klausimus. Keista, kad būtent tai šiandien žlugdo ne Rusijos, o mūsų valstybės aukščiausi vadovai.
Tikrai nesakau, kad praeitį reikia pamiršti. Ne. Praeitis geras būdas palyginti – kas buvome ir kas esame. Ir šiandien mes esame daugiau nei buvome. Keista, kad to kasdien neprimename Lietuvos žmonėms.
Miroslavas Monkevičius yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretorius, „Sąjunga TAIP“ pirmininko pavaduotojas
