Miroslavas Monkevičius: Mes esame ta karta, kuri sustabdė ACTA

Vieni turėjo televiziją, kiti – radiją, mes turime internetą ir tikrai įrodėme, kad, už tai ką turime, mes kovosime. Europos Parlamentas vakar atmetė Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu – ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement). Dokumentą, kuris kaip niekas kitas būtų apribojęs pasaulio voratinklį, apraizgiusį ir sujungusį milijonus žmonių į vieną tinklą. Mes esame ta karta, kuri sustabdė ACTA.

Šį nuopelną turėtų prisiimti kiekvienas žmogus, iš bet kurio pasaulio kampelio, kuris kalbėjo su aplinkiniais, rašė laiškus, skelbė informaciją socialiniuose tinkluose bei įvairiuose portaluose, ėjo į mitingus. Tas žinomumas, kuris buvo pasiektas vos per kelias dienas, buvo nesustabdomas ir nesuvaldomas. Mes turėjome, ką pasakyti Europos parlamento ir kitų institucijų atstovams, ir mes sakėme: „STOP ACTA“.

Jeigu ACTA būtų įteisinta, ji, pasak interneto bendruomenės ir žmogaus teisių aktyvistų, būtų apribojusi laisvę internete ir kartu privatumą, nes šioje sutartyje buvo įtvirtintos galimybės sekti privačių asmenų veiksmus internete: „Šalis pagal joje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus gali įgalioti kompetentingas institucijas nurodyti interneto paslaugų teikėjui skubiai pateikti informaciją teisės turėtojui, pagal kurią būtų galima nustatyti tariamai pažeidimą padariusį abonentą, jeigu teisės turėtojas pateikė teisiškai galiojantį skundą dėl prekių ženklo, autoriaus teisių arba gretutinių teisių pažeidimo ir jeigu tokios informacijos reikia, kad tos teisės būtų apsaugotos ar užtikrintos.“

ACTA visos tolesnės išlygos dėl asmens privatumo apsaugos buvo lygiai tokios pat nekonkrečios, kaip ir galimos intervencijos į asmens privatų gyvenimą mastas. Įteisinus galimybę filtruoti internetą ir sekti privačius asmenis jame, grįžti atgal būtų labai sunku. Gal netgi neįmanoma.

Tai pabandė pabrėžti dar ir „Wikipedia“ portalas, kuris kartu su kitomis svetainėmis 24 valandoms sustabdė savo veiklą dėl JAV Kongrese svarstytų SOPA (angl. Stop Online Piracy Act) ir PIPA (angl. Protect Intellectual Property Act) įstatymų projektų. Tačiau tarptautiniu lygmeniu juos pakeitė ACTA, kurią buvo pasirašiusi ir Lietuva.

Žodžio laisvei ir privatumui internete palaikymui socialiniuose tinkluose susiburė tūkstančiai žmonių. Lenkijoje prieš įvairias institucijas buvo pradėti „hakerių“ įsilaužimai, vyko didelės gyventojų demonstracijos prieš šią sutartį, privertusios ministrą pirmininką iš sutarties entuziasto tapti šios sutarties skeptiku. O Lietuvos liberalus jaunimas Kudirkos aikštėje organizavo mitingą, kuriame susirinko per 600 žmonių.

Visos derybos dėl šios sutarties buvo aplenkusios tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos piliečių renkamas institucijas ir kartu pačią visuomenę.

Tikiu, kad mūsų karta ir toliau kovos už teisę žinoti ir apsipręsti patiems.

- - -

Miroslavas Monkevičius yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis