Vilniaus miesto gyventojai 2013 metais sumokėjo apie 1,94 mlrd. Lt GPM, iš kurių Vilniuje liko mažiau nei penktadalis – tik 337 mln. Lt arba 42 proc. Net 837 mln. Lt vilniečių sumokamo GPM buvo perskirstytas kitoms savivaldybėms. Kitais žodžiais tariant, 537 tūkst. gyventojų turintis Vilnius sukūrė daugiau nei pusę Lietuvos GPM pyrago, kuris buvo perskirstytas likusiam 2,4 milijonų gyventojų kitose Lietuvos vietose.
Suprantant valstybės veikimo principus ir Lietuvos teritorinę specifiką būtų naivu tikėtis, jog vilniečių sumokamo GPM skaičius galėtų kisti labai greitai. Nors praeitų metų pabaigoje Seimas Vyriausybės teikimu patvirtino Vilniuje liekančio GPM dalies didėjimą nuo 42 iki 48 proc., leisiančių efektyviai mažinti Vilniaus miesto skolą, sostinei tenkanti pačių miestiečių sukuriamos gerovės dalis yra iš principo neadekvati ir neteisinga.
Politikams lengva žongliruoti teiginiais apie valstybės lėšas, išlaidas ir pan., užmirštant svarbiausią – valstybės lėšos, mokesčiai yra ne kas kita, kaip mokesčių mokėtojų pinigai. Lokalus mokesčių panaudojimas – turbūt skaidriausias ir teisingiausias būdas surenkamas lėšas panaudoti mokesčių mokėtojų gyvenimo kokybei gerinti. Todėl ir vilniečių pinigai visų pirma turi tarnauti vilniečių interesams.
Politikams lengva žongliruoti teiginiais apie valstybės lėšas, išlaidas ir pan., užmirštant svarbiausią – valstybės lėšos, mokesčiai yra ne kas kita, kaip mokesčių mokėtojų pinigai.
Iliustratyvūs skaičiai: padidinus šiuo metu Vilniui skiriamą GPM bent 186,7 mln. Lt (iki 65 proc.) vien papildomomis lėšomis būtų galima kasmet padengti 10 proc. dabartinės Vilniaus miesto skolos ir miesto autobusų parką atnaujinti net 100 naujų ekologiškų autobusų arba renovuoti visą Vilniaus miesto apšvietimo sistemą ir nutiesti 200 km raudono asfalto dviračių takų. Už šią sumą išeitų pastatyti net 15 pasaulinius standartus atitinkančių baseinų arba pastatyti 13 modernių su geoterminiu šildymu 200 vietų vaikų darželių.
Vilnius yra patrauklus tiek investuotojams, tiek miesto gyventojams – tai rodo ir nemažėjantis Vilniaus gyventojų skaičius, ir aktyvi miesto gyventojų ūkinė veikla, ir įvairūs analitiniai vertinimai (štai Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamo Savivaldybių indekso 2013 metu duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybė įvertinta kaip geriausiai gyventojų interesus Lietuvoje užtikrinanti savivaldybė).
Vilniaus miestui nereikia didelės pašalinės pagalbos, milžiniškų reformų arba dirbtinio ekonomikos skatinimo – vilniečiai čia nori gyventi, dirbti ir kurti savo ir savo vaikų ateitį. Už sėkmę neturi būti baudžiama, o vilniečiai turi teisę savo darbo vaisiais džiaugtis visų pirma ten, kur gyvena. Ar leisime?