Tikiuosi, kad opozicija, tardamasi su valdančiaisiais dėl tolimesnio darbo ir esminių socioekonominių teisės aktų projektų svarstymo, tarp jų įtrauks ir sveikatos įstaigų priežiūros reformos projektą.
Ne tik didėjančios maisto produktų, energetikos, kuro kainos, kylanti infliacija, tačiau ir valdančiųjų ketinimai reformuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą gyventojams kelia didžiulį nerimą ir susirūpinimą. Labiausiai dėl tinklo pertvarkos nerimauja pacientai, kurie dėl administracinių ir lėšas taupančių įstaigų sujungimų neteks galimybės gauti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų.
Bene daugiausiai kritikos reforma sulaukia dėl ketinimų sujungti pirminę sveikatos priežiūros grandį su antriniu sveikatos priežiūros paslaugų lygiu ir ligoninėmis. Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra apima šeimos gydytojo arba vidaus ligų gydytojo, vaikų ligų gydytojo, akušerio ginekologo ir chirurgo komandos teikiamas paslaugas, pirminę ambulatorinę odontologinę asmens sveikatos priežiūrą ir pirminę ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą, o planuojama pertvarka, anot ekspertų, reikš esamos sistemos griūtį.
Dar daugiau, atsiranda vertinimų, kad pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros grandies sujungimas reikš ne ką kitą, kaip grįžimą prie sovietinio sveikatos apsaugos modelio ir prieštaraus visoms geriausioms pasaulinėms sveikatos priežiūros praktikoms bei sisteminiams pasiekimams.
Sveikatos priežiūros įstaigų sujungimas pacientams reikš pirmosios ir, matyt, jog svarbiausios grandies – šeimos gydytojo eliminavimą iš gydymo proceso. Manoma, kad sujungus pirminę ir antrinę grandis, šeimos gydytojas taps elementariu siuntimų išrašinėtoju. Kitaip kalbant, siekiant aprūpinti pacientais prie poliklinikų prijungtas ligonines ir kitas įstaigas, šeimos gydytojai jiems nukreipinės pacientus.
Maža to, pacientas, nebegalės kaip anksčiau pats pasirinkti norimo specialisto. Jei dabar egzistuoja sistema, leidžianti pasirinkti norimą gydytoją specialistą, tai po reformos to padaryti galima nebus. Žmonės nori turėti galimybę rinktis, todėl išlaikyti galimybę kreiptis į konkretų specialistą privaloma išsaugoti. Puikiai žinome, jog sunkesnės ligos atveju, gydytojus specialistus žmonės renkasi net ir kituose rajonuose.
Jei dabar žmonės pas specialistus laukia mėnesį ar du, prie naujos tvarkos gali tekti laukti ir pusę metų. Tokios sisteminės spragos ne tik neduos naudos valstybei ar pacientams, bet ir tikėtina, išaugins perteklinių mirčių skaičių bei didins privačių gydymo įstaigų pelnus. Tokie sprendimai tikrai nesumažins eilių pas specialistus, o sveikatos priežiūros paslaugas padarys žmonėms neprieinamas.
Bet kokiu atveju, labai tikiuosi, kad valdančiųjų įjungtas, bet laiku sustabdytas buldozeris, priimant sveikatos priežiūros įstaigų reformą ir toliau bus išjungtas. Tikiuosi ir to, kad valdantieji, nenorintys ar negalintys girdėti opozicijos argumentų, juos išgirs iš Lietuvos šeimos gydytojus atstovaujančių organizacijų. Taupyti reikia ir būtina, tačiau ne žmonių sveikatos ir gyvybių sąskaita.
Modesta Petrauskaitė yra Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė, LSDP narė.
