Šios Kalėdos Panevėžiui ypatingos. Mano nuomone, Panevėžyje pastatyta pati baisiausia eglė, kokia tik yra buvusi miesto istorijoje. Apie Panevėžio eglę skamba visa Lietuva, iš jos juokiasi ir žurnalistai, ir paprasti žmonės. Gali būti, kad šiais metais iš ties sulauksime daugiau turistų, bet jie atvažiuos ne Panevėžiu pasigrožėti, o išvysti baisiausią eglę Lietuvoje.
Šiųmetė miesto eglė ne tik baisiausia, tačiau ir brangiausia. Pavyzdžiui, praėjusiais metais kalėdinė eglė miestui kainavo vos ne dvigubai mažiau nei šiemet. Ar tik, artėjant rinkimas, valdžia nemėgina visais įmanomais būdais įsiteikti rinkėjams? Šiais metais Panevėžio miesto savivaldybė šventinei nuotaikai mieste sukurti skyrė beveik 150 tūkst. eurų. Vejamės didžiuosius Lietuvos miestus: Vilnius šiais metais papuoštas už beveik 300 tūkst. eurų, iš kurių tik 11 tūkst. eurų buvo skirta pagrindinei miesto eglei; Kaunas eglei ir naujų papuošimų įsigijimui skyrė 180 tūkst. eurų; Klaipėda – apie 160 tūkst. eurų; Šiauliai – 75 tūkst. eurų. Visi išvardinti miestai gyventojų turi gerokai daugiau nei 100 tūkst., jau nekalbant apie juose apsilankančių turistų skaičių. Abejoju, ar Kalėdų eglė gali tapti svarbiausiu traukos objektu miestiečiams ir miesto svečiams. Mažesni Lietuvos miestai į kalėdinio laikotarpio puošmenas pažvelgė kukliau ir neretai net kūrybiškiau.
Sakysite, kad skaičiuoju visai ne vietoje ir ne laiku? Prieš šventes derėtų skleisti džiaugsmą ir pozityvią emociją? Tačiau, kiek šis mėnuo mums kainuos ateityje? Miestas, kuris dar gali didžiuotis „didmiesčio“ pavadinimu, vargiai surenka 100 tūkst. gyventojų. Dalis teoriškai skaičiuojamų gyventojų – tik šlepetes čia palikę emigrantai ar studijuoti išvykusieji. Suma, kuri šiais metais buvo skirta Panevėžį nutvieksti, aiškiai per ryškiai spindinčiomis spalvomis, galėjo būti panaudota gerokai tikslingiau.
150 tūkstančių eurų – tai 100 visiškai naujų vaikų žaidimų aikštelių arba 12 500 visiškai naujų šaligatvio plytelių, arba 75 visiškai naujos medinės lauko pavėsinės, ar net 1500 mokytojų šimtu eurų pakeltas darbo užmokestis ir pan. Diskutuoti tikrai verta, kur dar buvo galima panaudoti tas dešimtis tūkstančių eurų, nugulusių nežinia kieno kišenėje.
Tikiu, kad atsiras žmonių, kurie prieštaraus mano nuomonei, sakys, kad savivaldybės skyrė pinigus šventinei aurai sukurti ir taip sušildyti darbų rutinoje paskendusių žmonių širdis. Neneigiu, kad Kalėdas švęsti reikia ir kad pasipuošęs miestas suteikia pakilesnę nuotaiką, bet yra ir kitų galimų sprendimų.
Štai Šveicarijoje didžiąsias Kalėdų egles ir daugumą papuošimų savo miestui dovanoja bendruomenės ar verslo įmonės. Šioje šalyje įmonėms tai – prestižas. Šveicarija – šalis, kurioje klesti kalėdinės mugės, miestuose ir miesteliuose gausu įvairių papuošimų, šventinė nuotaika pradedama kurti dar lapkričio viduryje, o išlaidaujama tam labai minimaliai. Verslo įmonės suinteresuotos, kad kuo daugiau žmonių aplankytų miestą, čia patirtų geras emocijas, o mainais už tai paliktų čia atostogoms skirtus pinigus.
Taigi, mano klausimas, ar teisingu keliu žygiuoja Lietuvos savivaldybės? Jei skatiname verslą, tai leiskime jam ne tik egzistuoti, suteikime galimybę ne tik mokestinę prievolę valstybei atlikti, bet ir turimomis gėrybėmis dalytis su miestų gyventojais. Tai visoms pusėms naudinga ir gali padėti savivaldybių lėšas naudoti tikslingiau.
Ir dar šis tas pasvarstymui. Jei jau Panevėžys užsimojo šimtus tūkstančių skirti miesto papuošimui, kodėl užmirštas liko miesto veidas – Senvagė, Parko gatvė, kitos atnaujintos, miesto gyventojus traukiančios vietos? Kodėl buvo pamirštos neapšviestos miesto gatvės, kurių, deja, vis dar apstu? Už tokią sumą buvo galima lempučių girliandomis apipinti visą, ne tokį jau didelį, mūsų mylimą miestą. Jei miesto valdžia už tokius pinigus nesugeba net eglutės papuošti, jau nekalbu apie negebėjimą spręsti visiems akis badančias problemas, gal išvis neverta rinkti tokios valdžios?
Modesta Petrauskaitė yra Panevėžio rajono tarybos narė, socialdemokratė.
