Didžiausias prioritetas išlieka medikams. Pirmiausia yra ir dar bus skiepijami asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai dirbantys su COVID-19, reanimacijos ir intensyviosios terapijos, skubiosios medicinos pagalbos skyrių, greitosios medicinos pagalbos brigadų darbuotojai, kiti gydymo paslaugas teikiantys ar praktiką, savanorišką veiklą gydymo įstaigose atliekantys asmenys, taip pat valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas ir turintys sąlytį su pacientais ar būnantys tose patalpose darbuotojai, darbuotojai, dirbantys mobiliuosiuose punktuose, karščiavimo klinikose.
Beveik milijoną žmonių apimantis sąrašas yra tikras iššūkis sveikatos apsaugos sistemai, o dar labiau, vakcinas užsakantiems ir perkantiems specialistams.
Greitu laiku skiepų sulauks ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, budintys globotojai ir nuolat kartu su budinčiais globotojais gyvenantys asmenys, šeimynų dalyviai ir kartu šeimynoje dirbantys ar nuolat kartu su šeimynų dalyviais gyvenantys asmenys, socialinės globos įstaigų gyventojai, socialinės globos įstaigų veiklos kontrolę atliekantys specialistai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo darbuotojai, tiesiogiai dirbantys ir (ar) besilankantys šeimose, neįgaliųjų asmeniniai asistentai, gestų kalbos vertėjai ir asmenys, socialinių paslaugų įstaigose vykdantys savanorišką veiklą, vaistinių darbuotojai.
Prioritetinių grupių sąraše yra ir kariai, žvalgybos pareigūnai, olimpinėms varžyboms besirengiantys sportininkai ir jų trenerių štabai, sunkiomis ligomis sergantys asmenys, pedagogai. Taip pat planuojama paskiepyti visus senjorus iki 65 metų. Pirmiausia rekomenduojama skiepyti vyresnius asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis.
Ministro įsakymo pabaigoje, su mažiausiu prioritetu skiepams, atsidūrė policijos vidaus tarnybos, pasieniečiai, gaisrininkai, viešojo saugumo, Kalėjimų, Muitinės departamentų darbuotojai, mažmeninės prekybos kasininkai, salės darbuotojai, apsaugos darbuotojai ir kiti.
Kaip ir dera, prioritetinis skiepijimo planas apima visas, didžiausią riziką patiriančias žmonių grupes ir su mažomis išimtimis gali būti pagrindu, pagal kurį vyks gyventojų vakcinavimas. Beveik milijoną žmonių apimantis sąrašas yra tikras iššūkis sveikatos apsaugos sistemai, o dar labiau, vakcinas užsakantiems ir perkantiems specialistams.
Su tokiais „greitais“ vakcinos vežimo į Lietuvą tempais, nemažai daliai gyventojų, jos apskritai gali niekada gyvenime neprisireikti.
Prezidento G.Nausėdos išsakytoms viltims, kad Lietuva iki vasaros pradžios gali paskiepyti 70% gyventojų, panašu, kad nelemta išsipildyti. Pagal šiuo metu Lietuvą pasiekiančių vakcinų nuo COVID-19 kiekį, akivaizdu, kad 70% gyventojų, geriausiu atveju, paskiepysime iki 2022 metų vasaros.
Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys šiuo klausimu taip pat atviras ir sako, kad nepaisant visų geriausių norų, masinis visų Lietuvos gyventojų vakcinavimas ne tik iki vasaros, bet ir vasarą, dar nebus pradėtas.
Kita vertus, su tokiais „greitais“ vakcinos vežimo į Lietuvą tempais, nemažai daliai gyventojų, jos apskritai gali niekada gyvenime neprisireikti. Neatmetu, jog teismus, už negebėjimą savalaikiai užtikrinti skiepų nuo COVID-19 ligos, gyventojai, šeimose turėję artimųjų netekčių, užpils ieškiniais prieš valstybę.
Akivaizdu, šiandien ne visi vakcinavimo reikalai vyksta taip, kaip norėtųsi: pirmiausia akis bado Vyriausybės negebėjimas užkirsti kelio neteisėtam, nelegaliam skiepijimui. Skandalu virto neteisėtai, be eilės paskiepyti asmenys Šilalėje, aiškintis dėl skiepų turėjo ir Žalgirio klinikos vadovybė, paskiepijusi asmenis, kuriems skiepas nepriklausė. O kiek dar tokių atvejų liko nežinomi?
Dar didesnis skandalas kilo, kai vakcinos gamintojams „BioNTech“ ir „Pfizer“ paskelbus apie mažinamos vakcinos kiekį Lietuvai, Vyriausybė atsisakė Europos komisijos siūlymo įsigyti brangesnės „Moderna“ gaminamos vakcinos nuo COVID-19.
Ne tik netinkama vadyba, tačiau ir politikavimas kiša koją šalies gyventojų skiepijimui.
Visame pasaulyje juntamas didelis vakcinos trūkumas, o mes lengva ranka jos atsisakome. Kainos faktorius suprantamas, tačiau kodėl šios vakcinos, kurios neperka Vyriausybė, neleidžiama įsigyti privačioms gydymo įstaigoms? Vyriausybės sprendimu Lietuva neteko galimybės įsigyti 310 tūkstančių vakcinos dozių, o tai būtų ženkli paspirtis skiepijant žmonės. Privatininkams pirkti vakcinos neleidžiame, bet sudarome galimybes nesąžiningiems žmonėms apgaudinėti valstybę ir skiepytis valdiška vakcina be eilės...kažkas panašaus jau buvo su kaukėmis ir testais ar ne?
Ne tik netinkama vadyba, tačiau ir politikavimas kiša koją šalies gyventojų skiepijimui. Premjerė I.Šimonytė ir Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis paskelbė, kad nepaisant to, kad jei Europos vaistų agentūra ir patvirtintų rusiškos vakcinos tinkamumą, Lietuva nepirktų Rusijoje pagamintos „Sputnik V“ vakcinos nuo COVID-19. Mažėjant gaunamos iš Europos vakcinos kiekiams, atsisakymas ne Europoje ar JAV pagamintos vakcinos pirkimo yra ne kas kita, kaip pati didžiausia kvailystė ir veidmainystė. Ant kieno sąžinės guls Lietuvos žmonių, nespėtų paskiepyti nuo COVID-19 mirtys?
Tiek negebėjimas tvarkytis su karantino ribojimais ir surasti adekvačius, nediskriminuojančius sprendimus, tiek chaotiškas ir pakrikęs šalies gyventojų vakcinavimas kelia didelį susirūpinimą. Netinkamas situacijos valdymas tiesiogiai liečia kiekvieną Lietuvos gyventoją, todėl labai tikiuosi, kad sveiko proto krislelis atsiras ir konservatorių gretose, o Vyriausybė nebedarys tokių grubių klaidų, kaip daro šiandien.
Modesta Petrauskaitė yra Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė.
