Įkandin sveikatos apsaugos sistemos problemų, itin didelių sunkumų patiria šalies švietimas. Mokymo procesą perkėlus į nuotolinį ugdymą, paaiškėjo, kad net keletas tūkstančių vaikų dėl dalinių trūkumų negali visavertiškai dalyvauti ugdymo procese, trūksta priemonių, motyvacijos, o tai reiškia, kad mokymosi pasiekimai šalyje šiais metais gali būti vieni prasčiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Europos Komisija atkreipia dėmesį į COVID-19 ligos sukeltas socialines problemas ir įspėja, kad su didžiausiomis problemomis gali susidurti jaunimas ir senjorai.
Gaila, tačiau šios bėdos, toli gražu, ne vienintelės. Šalyje fiksuojamas rekordinis nedarbas, iki šiol negali dirbti visos prekybos įmonės, dalis turizmo sektoriaus bankrutavo, valdžios mokamos išmokos nepakankamos, o ir tos dar ne visiems sumokėtos.
Europos Komisija atkreipia visų šalių narių dėmesį į COVID-19 ligos sukeltas socialines problemas ir įspėja, kad su didžiausiomis problemomis gali susidurti jaunimas ir senjorai, o jauni žmonės dėl prasto teisinio reguliavimo yra ypač pažeidžiami.
Dažnai jauni žmonės dirba ne visą darbo dieną, juos galima lengviau ir greičiau atleisti, jų darbas yra prasčiau apmokamas ir dažniausiai nestabilus. Jei artimiausiu metu nebus imtasi papildomų teisinių jauno žmogaus apsaugos priemonių, gali nutikti taip, kad didžioji dalis jaunų, darbingų žmonių išvažiuos į užsienį.
Jau beveik metus nesikeičiančios antraštės apie nedarbą Lietuvoje reiškia, kad kol kas darbo rinkoje nematyti jokių pragiedrulių.
Raginimus skirti daugiau teisinės apsaugos ir lėšų jaunų žmonių darbo vietų subsidijavimui turi išgirsti ne tik šalies valdžia, tokią žinią jie privalo transliuoti ir ES. Akivaizdu, mums vieniems tokios finansinės priemonės gali būti per sunkios, todėl labai svarbu, kad prie jų prisidėtų ES.
Kone kiekvieną mėnesį nuo pandemijos pradžios 2020 m. žiniasklaidoje galima išvysti besikartojančias antraštes, kad šalyje nedarbas kyla į rekordines aukštumas. Jau beveik metus nesikeičiančios antraštės apie nedarbą Lietuvoje reiškia, kad kol kas darbo rinkoje nematyti jokių pragiedrulių, o situacija dar gali ir blogėti. Jau šiuo metu šalyje yra net apie 280 tūkstančių bedarbių.
Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau situacija blogės. Nors galiausiai prekybos sektoriuje iš dalies sustabdyta smulkiųjų verslininkų diskriminacija, grožio paslaugų sektorius grįžo į darbą, tačiau toli gražu ne visi gali toliau verstis savo įprasta veikla, iki šiol nedirba maistą išsinešti neruošiantys restoranai ir kitos maitinimo įmonės. Dalis įmonių, deja, savo veiklos taip ir neatnaujins, nes bankrutavo.
Ne ką mažesni iššūkiai tenka ir senjorams: didžioji dalis sveikatos, jėgų ir noro dirbti turinčių senjorų šiandien negali susirasti darbo. Vieniems reikia persikvalifikuoti, kitiems išmokti naujų įgūdžių, tačiau šiandien tai nebėra didžiausia bėda. Darbdaviai tiesiog vengia į darbą imti vyresnio amžiaus žmones, o ir patys senjorai, būdami COVID-19 ligos rizikos grupėje, yra priversti sėdėti namie, nors norėtų jaustis potencialu, o ne našta valstybei.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė tikina, kad bus skirtas atskiras dėmesys dirbančių senjorų apsaugai nuo atleidimo, tačiau ką daryti ką tik atleistiems? Vyriausybės programoje atskiru punktu kalbama apie sidabrinę ekonomiką, todėl būtina, kad kuo greičiau būtų inicijuojamas sidabrinės ekonomikos planas, kuriame prioritetas būtų skiriamas vyresnių žmonių galimybei dirbti ir užsidirbti tol, kol dirbti leidžia sveikata ir noras.
Didžioji dalis socialinių problemų reikalauja greitų sprendimų, tačiau po socialdemokratų frakcijos Seime organizuoto susitikimo su Socialinės apsaugos ministre M.Navickiene, aiškėja, kad tik daliai socialinių iššūkių bus teikiamas prioritetas, o prie kitų, geriausiu atveju, bus grįžtama rudenį. Kai didžiausias ministrės prioritetas – rekordinio nedarbo ir socialinės krizės akivaizdoje įsteigti dar vieną, ketvirtą, viceministro pareigybę ministerijoje, supranti, kad svetimo skausmo nebūna. O dar tos siaubą keliančios šnekos, kad bedarbiai neturėtų būti draudžiami sveikatos draudimu, kurias vėliau ministrė bandė visaip paneigti... Panašu, kad nemaža dalis žmonių iš sunkios situacijos turės kapstytis be valstybės pagalbos, nes skęstančiųjų gelbėjimas mūsuose, pačių skęstančiųjų reikalas...
Modesta Petrauskaitė yra Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narė, LSDP narė.
