Projektu buvo siekiama įtvirtinti saugiklius, kad, Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje atvėrus galimybę civilinėje apyvartoje naudoti naktinius taikiklius, jie būtų naudojami išimtinai tik šalies teritorinei gynybai ir nebūtų sudaroma galimybė vienašališkai įteisinti jų naudojimą medžioklėje.
Pasiūlymas, kuriam buvo pritarta, visiškai prieštarauja šiam tikslui ir Aplinkos ministerijos anksčiau teiktai išvadai. Visgi artėjant svarstymui komitete prasidėjo intensyvus spaudimas pasiūlymui pritarti ne tik iš suinteresuotų asmenų, bet net ir iš paties ministro pusės.
Negaliu spręsti, kas įvyko ministerijoje, bet ši iniciatyva tapo skaldančia ir griaunančia ją iš vidaus – po komiteto balsavimo rezultatų, ministro patarėjas gyvūnų gerovės ir bioįvairovės klausimais paskelbė paliekantis Aplinkos ministeriją, kadangi nebemato prasmės joje toliau dirbti. Tai didelis praradimas ir pačiai ministerijai, ir Lietuvos gamtosaugai. Tačiau tikiuosi, kad tolesnės sėkmės šis siūlymas Seime nebematys.
Taigi, kodėl turėtų būti nepriimtas leidimas naudoti naktinius taikiklius medžioklėje?
Gyvūnų gerovė. Pasitelkdami naktinius taikiklius ir medžiodami naktį, medžiotojai sudrumsčia vienintelį laikotarpį paroje, kai laukinė fauna turi šiokį tokį atokvėpį nuo žmogaus veiklos. Dabar medžioklė dažniausiai vyksta šviesiuoju paros metu, kadangi taikikliai, leidžiantys medžioti nakties metu, yra draudžiami ir tokia tvarka atgraso nuo tokių bandymų.
Dalis gyvūnijos, tame tarpe ir medžiojamos rūšys, savo aktyvaus gyvenimo ciklą prisitaiko prie tokio režimo pereidami į naktinį gyvenimo būdą. Įteisinus naktinius taikiklius prasidėtų naktinės medžioklės banga ir šis ciklas būtų sutrikdytas, o tai gyvūnijai reikštų nuolatinį stresą ir rimtas pasekmes jų populiacijų būklei bei sveikatai ilguoju periodu.
Kontrolė. Medžioklės kontrolė, nustatant legalius medžiotojus ir brakonierius, šiuo metu nėra paprastas procesas. Įteisinus naktinius taikiklius, prižiūrėti, kurie medžiotojai naudoja juos legaliai, o kurie ne, taptų misija neįmanoma. Taigi, brakonieriams įteiktume tikrą dovaną – naujaisiais ,,žaisliukais” medžioti jie galėtų išvengdami atsakomybės.
Kam to išvis reikia? Šis klausimas man labiausiai iškilo, pamačius, kiek daug ties šiuo projektu daroma spaudimo. Jau metus kartu su gyvūnų aktyvistais laukiame kailinių žvėrelių fermų draudimo projekto Seime, taip pat einame link didesnio verslinės žvejybos ribojimo, o tuo tarpu lygiagrečiai kelią skinasi iniciatyva, kuri palengvins gyvūnų žudymą miškuose.
Tai bus būtent tai – gyvūnų žudymas, nepaliekant vietos jokiai medžioklės etikai ar moralei ir duodant kelią beatodairiškam gyvūnijos populiacijų naikinimui dieną ir naktį.
Taigi, iš vienos pusės didiname gyvūnų gerovę, iš kitos į ją spjauname – apie politikos vientisumą šiuo klausimu nėra net ką kalbėti. Naktiniai taikikliai nėra reikalingi invazinių rūšių kontrolei ir net nėra pati efektyviausia priemonė šiam tikslui, todėl išvis nėra aišku, koks tikslas yra leisti juos naudoti.
Gyvūnams, tame tarpe ir saugomoms rūšims, tai būtų labai reali grėsmė, kadangi šie taikikliai neatstoja dienos matomumo, taigi dėl žmogiškosios klaidos faktoriaus ar paprasčiausio aplaidumo miške jau niekas nebebūtų apsaugotas. Todėl ir kyla klausimas, kam reikalingas šis naktinių taikiklių įteisinimas, jeigu nėra aiškaus jų panaudojimo tikslo?
Galiausiai, mažų mažiausia juokingai atrodo argumentavimas, kad naktiniai taikikliai medžioklėje turi būti įteisinti Tėvynės gynimo tikslais. Praeitais metais Seime “praėjo” projektas, numatantis, kad naktiniai, lazeriniai, termovizoriniai taikikliai ir jų priedai prie optinių taikiklių nebėra priskiriami A kategorijos ginklams.
Šio projekto tikslas buvo užtikrinti efektyvesnį ginklų pasitelkimą gynybai kilus grėsmei. Dabar siūlymo teikėjai teigia, kad siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, reikia leisti taikiklius naudoti medžioklėje. Tačiau tai būtų absurdiška – gyvūnai mūsų miškuose yra ne treniruotėms skirti taikiniai ir neturėtų tokiais tapti.
Tiek į mišką, tiek į karo lauką turi eiti jau mokantys saugiai ir užtikrintai elgtis su ginklu, o tam yra šaudyklos ar karybos ir savigynos mokymai. Tokie su logika prasilenkiantys argumentai tik parodo, kad šių medžioklės naujovių siekiantys suinteresuotieji apie gyvūnų gerovę tikrai negalvoja.
Noriu tikėti, kad Lietuvoje judame didesnės gyvūnų gerovės link, o ne atvirkščiai. Naktiniai taikikliai medžioklėje būtų milžiniškas žingsnis atgal, atlaisvinantis brakonieriavimą ir suprimityvinantis medžioklę iki paprasčiausio žudymo akto. Todėl tikiuosi, kad Seime pasieksime ne brakonierių, o gyvūnų gerovės pergalės.
