Tai nėra tik savanaudiškas noras pramogauti. Psichikos sveikatos ekspertai pastebi, kad jau daugiau nei metus namuose užsidariusi visuomenė yra pervargusi, dažniau kenčia nuo depresijos ir nerimo sutrikimų, kurie kyla iš nežinomybės dėl ateities ir socialinių ryšių trūkumo.
Ši nežinomybė ypač veikia pažeidžiamas visuomenes grupes – jau daugiau nei metus savo šeimos ir vaikų nematė įkalinimo įstaigose esantys asmenys, taip pat, dėl galimos grėsmės sveikatai, ir globos įstaigose esantys senjorai.
Darosi vis sunkiau laikytis prevencinių taisyklių, o žiniasklaidos straipsniai apie nelegalius vakarėlius net nebestebina.
Karantino poveikį jaučia ir verslas. Dalis parduotuvių iki šiol yra uždarytos ir nežinia kada atsidarys. Panašiomis nežinomybės nuotaikomis gyvena kavinių ir barų savininkai, visas renginių sektorius – jiems belieka laukti palankesnės pandeminės situacijos. Belaukiant, kai kurie verslai savo veiklą renkasi vykdyti šešėlyje. Taip pat jaučiasi ir visuomenė – darosi vis sunkiau laikytis prevencinių taisyklių, o žiniasklaidos straipsniai apie nelegalius vakarėlius net nebestebina.
Taigi, kokie sprendimai? Taip, skiepai jau yra sukurti, vis didesnė visuomenės dalis jau įgauna imunitetą, o buvę judėjimo ir veiklos apribojimai pamažu dingsta. Tačiau nepaisant jau vykstančios ir sėkmingos vakcinacijos, susirgimų skaičius vėl auga Lietuvoje ir pasaulyje, kas jau yra įvardijama kaip “trečioji banga”. Tokios tendencijos visas mūsų svajas apie grįžimą į įprastesnį gyvenimą grasina nukelti neribotam laikui. Skiepai šiandien dar visko neišsprendė, nors pirmieji rezultatai ir yra pakeliui.
Viena iš galimų greitesnio išėjimo iš karantino išeičių – imuniteto sertifikatai. Tokia sistema leistų pasiskiepijusiems, persirgusiems ar neigiamą testo nuo COVID-19 rezultatą turintiems žmonėms plačiau naudotis paslaugomis, o ekonomikai – vėl veikti. Priklausomai nuo susirgimo atvejų šalyje skaičiaus ir rizikos lygio, imuniteto sertifikatai galėtų apimti tik didžiausios rizikos (didelės žmonių koncentracijos ir mažų atstumų) paslaugas, kaip koncertus, teatrus, pramogų ir sporto renginius, arba, esant prastesniems rodikliams ir didesnei rizikai, ir smulkesnes nebūtinąsias paslaugas, pavyzdžiui, sporto, maitinimo, kitų rekreacijos paslaugų. Tai, taip pat, paskatintų žmones skiepytis, o jei iki skiepo dar reikia palaukti – reguliariai tikrintis nuo koronaviruso.
Šios strategijos pionieriumi gali būti laikomas Izraelis. Gan sėkmingu gyventojų vakcinavimu garsėjanti šalis dar vasarį įvedė „Žaliuosius pasus“, leidžiančius imunitetą jau įgavusiems gyventojams naudotis apgyvendinimo, sporto klubų paslaugomis, lankytis teatruose. Ši priemonė sugražino į šalį bent minimalų jausmą, kad pandemija jau tuoj pasibaigs ir žmonės galės grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Izraelio pėdomis pasekė ir Danija. Ten koronaviruso sertifikatą turintys žmonės gali naudotis grožio salonų paslaugomis, mokytis vairuoti, lankytis maitinimosi įstaigose, o iki gegužės galo šalis planuoja atverti visą iki šiol uždarytą ekonomiką. Aišku, ši įvesta sistema yra laikina ir bus reikalinga tik kol bus paskiepyta pakankama visuomenės dalis. Ši alternatyva danų akimis yra žymiai geresnė nei toliau laikomi karantino apribojimai.
