Vienas esminių ir pagrindinių mitų apie dekriminalizaciją – kad dabar galiojančios Baudžiamojo kodekso nuostatos apsaugo nuo dar didesnio narkotinių medžiagų vartojimo. Suprask, kuo griežčiau mes bausime, tuo žmonės mažiau norės išbandyti draudžiamas medžiagas. Deja, tiek mokslo įrodymų, tiek kitų valstybių pavyzdžiai rodo visai kitokį vaizdą.
Galima paimti dvi Europos valstybes ir jų požiūrį į kanapės vartojimą – Prancūziją ir Nyderlandus. Pirmoji turi griežčiausius narkotikų kontrolės įstatymus Europoje – disponavimas narkotinėmis medžiagomis nėra skirstomas į vartojimą savoms reikmėms ir platinimo tikslams, o dėl to gali grėsti iki 1 m. laisvės atėmimo bausmė ir baudos iki 3750 eurų.
Tačiau Prancūzija turi ir didžiausią kanapių vartojimo rodiklį visoje Europoje. 2016 m. duomenimis, net 41 proc. 15-64 amžiaus asmenų yra bandę šios narkotinės medžiagos, nors Europos vidurkis siekia 18,9 proc., o apie 700 tūkst. žmonių šią medžiagą vartoja kasdien.
Sakysite, gal tie įstatymai yra tik „popieriuje“, bet realybėje netaikomi?
Sakysite, gal tie įstatymai yra tik „popieriuje“, bet realybėje netaikomi? 2016 m. prancūzų teisėsauga dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis sulaikė per 140 tūkst. žmonių – 67,5 proc. visų įvykdytų sulaikymų šalyje. Šios šalies Vidaus reikalų ministerijos atliktais skaičiavimais, teisėsaugos pareigūnams (policininkams ir teismų darbuotojams) šio tipo nusižengimai užėmė 1 mln. darbo valandų per metus arba 600 pilnu etatu dirbančių žmonių krūvio.
Taigi, griežčiausius įstatymus ES taikančioje valstybėje kanapės vartojimas yra labiau paplitęs nei Nyderlanduose, kur toks vartojimas yra de facto legalus. Šio fakto egzistavimas jau pats savaime sugriauna mitą, kad griežti įstatymai apskritai mažina žmonių apsisprendimą vartoti, bet veikiau galėtų rodyti net priešingai – užraustas vaisus visada saldesnis.
Kad problema slypi ne bausmių griežtume, o narkotikų vartojimas yra sveikatos, pagalbos asmeniui ir šeimai priemonėmis spręstinas klausimas, kasmet supranta vis daugiau šalių Europoje ir visame pasaulyje. Ne išimtis ir Prancūzija, kurioje apie būtinybę keisti šalies narkotikų politiką prašneko ir pats prezidentas Emmanuelis Macronas.
Per ilgus metus visose šalyse kriminalizacija sukūrė stigmą – priklausomybe sergančių žmonių ir jų šeimų atskirtį, išstūmimą iš visuomenės, gėdą, vienišumą ar net nužmoginimą, ir taip užkirto kelią laiku kreiptis pagalbos ir spręsti iškilusias problemas. Kad žmonių, vartojančių ar eksperimentuojančių su narkotinėmis medžiagomis, kriminalizavimas ir persekiojimas nepadeda spręsti su narkotikais susijusių problemų, prieš 20 metų suprato Portugalija, pirmoji atsisakiusi tokios politikos ir pradėjusi ją keisti pagalbos žmonėms politika.
Šiuo metu Lietuva turi vieną didžiausių kalinių skaičių Europoje, tenkantį 100 tūkst. gyventojų.
Šiuo metu Lietuva turi vieną didžiausių kalinių skaičių Europoje, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, o net penktadalis kalinimo įstaigose sėdinčių žmonių ten atsidūrė už su narkotikais susijusias veikas. Ir mes toliau šį skaičių sėkmingai didiname. Vien 2020 m. už narkotinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti pradėti 2 206 ikiteisminiai tyrimai ir tai sudaro didžiąją dalį visų veikų, susijusių su narkotikais. Dažniausiai tokio pobūdžio nusikaltimus įvykdė jauni 18-39 m. amžiaus asmenys.
Ši makabriška strategija sergančius asmenis geriau uždaryti į belanges, nei gydyti, lemia, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kur mirčių nuo narkotikų perdozavimo yra daugiausia, o net 40 proc. visų naujų ŽIV atvejų yra diagnozuoti dėl nesaugaus intraveninių narkotikų vartojimo (dalinimosi adatomis) – niekur kitur Europoje, tik Lietuvoje, vis dar vyksta ŽIV protrūkiai įkalinimo vietose!
Dar viena paplitusi idėja – dekriminalizaciją taikyti tik kaip paskutinį narkotikų vartojimo kontrolės sistemos žingsnį, kai visos problemos jau yra išspręstos, puikiai veikia prevencija ir gydymas. Tačiau būtent dekriminalizacija – pokytis nuo „nusikaltėlio“ etiketės prie sveikatos ir pagalbos žmogui požiūrio –ir yra pirmasis ir būtinas žingsnis, kad žmonės pradėtų labiau pasitikėti valstybės sistema, o sistema įtvirtintų pagalbos teikimo, kaip narkotikų vartojimo klausimo sprendimo, strategiją.
Dekriminalizacija – pokytis nuo „nusikaltėlio“ etiketės prie sveikatos ir pagalbos žmogui požiūrio –ir yra pirmasis ir būtinas žingsnis
Šią dilemą jau seniai yra išsprendusios tarptautinės organizacijos kaip Pasaulio sveikatos organizacija ar Europos narkotikų ir narkotikų priklausomybės stebėsenos centras, kurios be užuolankų sako –dekriminalizacija yra veiksminga priemonė mažinti narkotikų žalą visuomenei, o be jos yra vargiai galima bet kokia veiksminga prevencijos ir priklausomybių gydymo sistema.
Kova su kasdieniniais mitais ir nusistatymais dėl dekriminalizacijos naudos yra sunki ir varginanti. Na, niekas ir nesakė, kad darbas siekiant pokyčių bus lengvas. Tačiau progresas, nors ir mažas, jau yra matomas.
Praėjusią savaitę kartu su Teisingumo ministre aptarėme, kaip gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą nuo narkotinių medžiagų priklausomiems asmenims, dėl ligos sąlygotų nusikaltimų atsidūrusių laisvės atėmimo vietose. Tai yra vienas iš didžiausių nesprendžiamos problemos amžinųjų ratų, perfrazuojant seną L. Gaidajaus filmo sentenciją – „pavogei, pavartojai, į kalėjimą“. Neteikiant gydymo net per įkalinimo metus, žmonėms nesudaroma jokia galimybė spręsti nusikalstamumo priežastis, todėl ilgus metus negerėja ir bendra kriminogeninė situacija šalyje.
Lyg dėl negydomos ligos prarastų žmonių gyvenimo metų besisukant rate būtų mažai, visuomenė už tai susimoka, ir brangiai – kalinti priklausomus žmones yra 5 kartus brangiau, nei gydyti. O ir kalinimo įstaigų esminis tikslas yra performuoti kalinčiųjų elgesį – kad jie atlikę savo bausmę galėtų tinkamai reintegruotis į visuomenę. Jei šie žmonės iš kalėjimų išeis su tomis pačiomis problemomis, nuo kurių kentėjo pakliūvant, tai koks šansas, kad jie ne už ilgo vėl bus nubausti ir įkalinti? Tikriausiai didelis.
Baudžiamosios teisės priemonių taikymas sveikatos problemoms spręsti yra neefektyvus, brangus ir žalingas paveiktų žmonių ir visos visuomenės atžvilgiu. Sveikatos klausimams spręsti turi būti taikomos sveikatos priežiūros priemonės. Elementaru ir neįtikėtina, kaip ilgai buvome mitų suklaidinti.
Morgana Danielė yra Laisvės frakcijos Seime narė, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė.
