Morgana Danielė: Narkotikų politika Lietuvoje – ar įmanoma pasiekti dugną?

Kone kas savaitę mus pasiekia naujienos apie sulaikytus ar nuteistus jaunus žmones. Dažniausiai jų nusikaltimo „sunkumas“ yra iki 1 gramo kanapės. Tačiau pasitaiko ir mažesnio „svorio“ nusikaltimų – pasirodo, labai norint, baudžiamąjį kodeksą galima pritaikyti ir už peleninės nuodėguliuose rastą 0,006 g veikliosios kanapių medžiagos (THC) kiekį. Prokurorei tai yra pergalė, tačiau narkotikų politikos ekspertai jau kelerius metus susiėmę už galvų – ką tai reiškia Lietuvos ekonomikai ir socialinei gerovei?
Morgana Danielė
Morgana Danielė / Asmeninio archyvo nuotr.

Narkotikų politika Lietuvoje – viena iš menkiausiai suprantamų, pasenusių ir neefektyvių sistemų. Tai, kad gyvename už geležinės uždangos, rodo keletas klasikinių požymių: politikai vis dar deklaruoja „griežtos rankos“ požiūrį („Jaunimas turi žinoti, kas jo laukia“, dar žinoma kaip S.Skvernelis), policija vis dar rengia parodomuosius reidus (anksčiau – į Vilniaus taborą, dabar – į jaunimo pasilinksminimo vietas), prevencija vis dar apsiriboja praėjusio amžiaus gąsdinamaisiais metodais. Tuo metu kas penktas jaunuolis Lietuvoje yra vartojęs kanapių, tikėtina, įsigytų juodojoje rinkoje.

Jokia narkotinė medžiaga nėra tokia kenksminga valstybei ir jos žmonėms, kaip neracionali ir emocijomis grįsta politika.

Neefektyvus mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas – tokia yra pirmoji ir didžiausia šios sąstingio politikos pasekmė. Nors daugybė mokslo tyrimų, tarp jų ir Europos narkotikų ir narkotikų priklausomybės stebėsenos centro tyrimai ES šalyse, aiškiai rodo, kad įstatymų griežtumas niekaip neveikia paties narkotikų vartojimo dažnio, mūsų šalyje to nepaisoma – mokami atlyginimai policininkams, prokurorams, teisėjams, areštinių darbuotojams, apsvaigimo ekspertizių darbuotojams ir visai likusiai griozdiškai sistemai, kurių laiko ir energijos reikia nuteisti jaunuolį už 0,006 g kanapės THC. Nereikia ir sakyti, kad šios laiko ir lėšų sąnaudos galėtų būti skirtos sunkių nusikaltimų išaiškinimui ir prevencijai.

Našta visuomenės sveikatai – tai antroji didelio masto žala ir taip klibančiai Lietuvos sveikatos sistemai. Jungtinės Tautos ragina pasaulio valstybes peržiūrėti ir panaikinti baudžiamųjų įstatymų taikymą, kai tai susiję su narkotiku vartojimu ir turėjimu asmeninėms reikmėms, nes tokie įstatymai sukelia neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai, ir apskritai prieštarauja tvirtiems mokslo įrodymams. Neproporcingos bausmės ir įkalinimas neatgraso nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, sukuria kliūtis kreiptis dėl pagalbos ir gydymo, didina pavojingų infekcijų plitimo riziką, sudaro sąlygas rastis labai pavojingoms naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms, ir, aišku, gilina priklausomybės liga sergančių asmenų sveikatos ir socialines problemas. Kitaip tariant, šios bausmės sukelia keliskart daugiau žalos, nei pati psichiką veikianti medžiaga. O už akla ideologija grįstą narkotikų politiką iš savo kišenės dar kartą susimoka rinkėjas.

Tačiau didžiausias praradimas vis dar yra išvykstantys mūsų jauni žmonės. Jie siekia aukštojo išsilavinimo, mokosi užsienio kalbų, keliauja po kitas pasaulio valstybes ir savo akimis mato, kaip atrodo apskaičiuoti politiniai sprendimai. Dauguma dažnai sako nematantys galimybių pokyčiams Lietuvoje ir todėl nebenorintys grįžti. Gyventi ten, kur tavo sumokėti mokesčiai yra investuojami į prevenciją, žalos mažinimą ir gydymą yra, švelniai tariant, patraukliau, nei rizikuoti būti policininko priremtam prie sienos bare penktadienio vakarą. Užlaužtomis rankomis. Nes gal ieškoma psichoaktyvių nuodėgulių, prilipusių prie bato. Tuo metu, kai pasaulyje vis labiau diskutuojama apie šešėlinės kanapių ekonomikos perėmimą į valstybės rankas, o Urugvajuje, JAV valstijose ir Kanadoje tai jau yra tikrų tikriausia realybė, politikų pasisakymai, kad šiomis priemonėmis jie rodo savo kovą su narkotikais, yra apgailėtina.

Neproporcingos bausmės ir įkalinimas neatgraso nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.

Jokia narkotinė medžiaga nėra tokia kenksminga valstybei ir jos žmonėms, kaip neracionali ir emocijomis grįsta politika. Yra toks mitas – priklausomybe sergantis žmogus turi pasiekti dugną tam, kad galėtų sveikti. Kodėl tai netiesa, turbūt, galima būtų paaiškinti ir politikos pavyzdžiu – kai jau atrodo, kad dugnas pasiektas, kaskart atsiveria vis naujas. Tačiau labai gali būti, kad „valstiečiai“, šiandien yra geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai – progresyviai mąstanti visuomenės dalis turi galimybę nustoti laukti naujo dugno ir pradėti kurti savo valstybės viziją. Sulyg kiekvienu nauju absurdu, pavyzdžiui, baudžiamuoju kodeksu už 0,006 gramo kanapės, šio atoveiksmio tikimybė auga.

Morgana Danielė yra Laisvės partijos valdybos narė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų