Kaip įtariama, nelegali gyvūnų daugykla Kretingos rajone nėra naujas ar iki šiol nematytas įvykis – daugybę gyvūnų gerovę saugančių nevyriausybinių organizacijų nuolat fiksuoja įvairaus masto nusikaltimus, juos viešina ir kreipiasi į atsakingas tarnybas. Tačiau net turint šūsnius vaizdo ir garso medžiagos, matant nežmoniškomis sąlygomis laikomus, sužalotus ar kritusius gyvūnus, dažniausia situacijų baigtis yra kankintojams skiriama 10–20 eurų bauda. Tokios bylų baigties tendencijų priežastys nėra iki galo žinomos.
Gyvūnų teisių užtikrinimui ir smurtui prieš gyvūnus mažinti pirmiausia būtina užtikrinti baudžiamųjų įstatymų taikymą. Nors įstatymuose už gyvūno žalojimą numatyta bauda, viešieji darbai ar net įkalinimas, kova su daugintojais vyksta vangiai. Smurtauti linkę asmenys, ieškantys lengvų pinigų, yra nusikaltėliai, kurių verslas subliūkštų, jiems atsidūrus akylame teisinių institucijų akiratyje ir skyrus nusikaltimams proporcingas pinigines baudas.
Talkinti valstybinėms įstaigoms, įgyvendinant gyvūnų apsaugos įstatymą, efektyviai galėtų ir tinkamai finansuojamos nevyriausybinės organizacijos, kurios jau ir šiandien atlieka didžiąją darbo dalį. Pilietinės visuomenės švietimas ir galimybė greitai ir nesudėtingai teikti informaciją apie galimus gyvūnų gerovės pažeidimus taip pat ugdytų bendrą visuomenės nepakantumą smurtiniam elgesiui. Tai ypač svarbu, nes smurtinis elgesys – ne tik prieš gyvūnus, tačiau ir prieš vaikus, moteris, fizinis ir psichologinis, patyčios, neapykantos nusikaltimai ir visos kitos jo formos – Lietuvoje siekia tikrų tikriausios epidemijos lygį, o tokio elgesio pateisinimas vis dar labai plačiai paplitęs. Ne paslaptis ir tai, kad Lietuvos teisėsaugai iki šiol labai sunkiai sekasi paskirstyti turimus resursus ir užkirsti kelią būtent šiems, rimčiausiems, nusikaltimams.
Smurtauti linkę asmenys, ieškantys lengvų pinigų, yra nusikaltėliai, kurių verslas subliūkštų, jiems atsidūrus akylame teisinių institucijų akiratyje ir skyrus nusikaltimams proporcingas pinigines baudas.
Kokių konkrečių pokyčių, be baudžiamųjų įstatymų tinkamo ir proporcingo įgyvendinimo, turime siekti gyvūnų gerovei užtikrinti?
1) Siekti, kad Lietuva būtų šalis, kurioje netoleruojamas gyvūnų išnaudojimas pramogai ir prabangai – padėti kailinių žvėrelių ūkiams persiorientuoti į kitas verslo šakas, tokius ūkius Lietuvoje panaikinant, atsisakyti cirkų su gyvūnais, atidžiai kontroliuoti Lietuvoje veikiančių Zoologijos sodų būklę arba jų atsisakyti.
2) Užtikrinti beglobių gyvūnų mažėjimą humaniškais metodais – komunikacijos kampanijomis ir finansine pagalba skatinti gyvūnų sterilizavimą, reguliariai finansuoti beglobių gyvūnų įstaigas. Veislinių gyvūnų atveju – skatinti atsakingą įsigijimą tik sertifikuotuose veislynuose.
3) Skatinti atsakingų gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkių plėtrą.
Gyvūnų gerovės įstatymai ir įgyvendinimas gali būti klaidingai laikomi antraeiliais, tačiau taip nėra – visų smurto smurto atmainos yra tarpusavyje susijusios, o smurto formų ignoravimas neabejotinai lemia tai, kad mūsų šalis šiandien yra daugiausiai smurtinių nusikaltimų patirianti valstybė visoje Europos Sąjungoje.
Morgana Danielė yra Respublikinio priklausomybės centro ryšių su visuomene specialistė ir Laisvės partijos kandidatė į Seimą.
