Pirma – į šį žygį konservatoriai su liberalais pakilo po ilgų metų miego, bejėgystės ir intymių santykių su tuo pačiu „Rubikonu“. Skleroze nesergantys piliečiai puikiai pamena, kad „Rubikono“ juodosios kasos knygoje STT agentai aptiko užrašą „Vidž.“ ir tarėsi žiną, jog jis žymi TS-LKD iždininką Arvydą Vidžiūną, kuris įtartas paėmęs 40 000 Lt kyšį, o liberalų lyderis Eligijus Masiulis telefonu raportavo Andriui Janukoniui („Rubikon“ įmonių grupės akcininkui, UAB „Rubikon group“, UAB „Dalkia Lietuva“, AB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“ valdybų nariui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nariui), kaip sekasi Seime marinti šilumininkams nenaudingas įstatymų pataisas.
Kadangi rankraščiai, kaip sakoma, nedega, šio rašinio pabaigoje pridedu porą ištraukų iš 2004 m. Seimo Antikorupcijos komisijos pažymos, kur rasite prokuratūros fiksuotus konkrečius faktus (tarp jų ir tokią, sakyčiau, ne tik pikantišką, bet ir simbolišką detalę: įmonė „Rubikono apskaitos sistemos“ pervedė 25 000 litų visuomeninei organizacijai „Konservatyvioji ateitis“...).
Antra priežastis, dėl kurios pavadinau konservatorių ir liberalų žygį keistu, yra ne archyvinė, o iš aktualios dabarties: šis antirubikoninis polėkis stebėtinai primena bandymą prastumti į Vilniaus šilumos ūkį kitą bendrovę, kuri nė kiek ne prasčiau melš pelną iš energetiniame skurde gyvenančių miestiečių.
Kaip pavyzdį, kaip turėtų būti tvarkomas šilumos ūkis, liberalas Remigijus Šimašius ir konservatorius Mykolas Majauskas vieningai nurodo Kauną ir Klaipėdą. Štai citatos:
„Kaunas pasuko Klaipėdos pėdomis, įsileido į šilumos rinką daugiau gamintojų ir tapo puikiu konkurencinio spaudimo pavyzdžiu.“, – rašo R. Šimašius.
Kodėl R.Šimašius ir M.Majauskas nutyli apie Šiaulius? Manau, priežastis paprasta: šiame mieste šilumos ūkį tvarko ne privačios įmonės, o pati savivaldybė, ir susitvarko, kaip matyti iš aukščiau pateiktų skaičių, geriausiai.
„Taip jau tvarkosi Kauno ir Klaipėdos savivaldybės. Gėda Vilniui, jog iki šiol negali išsivaduoti iš „šilumos oligarchų“ nelaisvės“, – antrina M.Majauskas.
Tačiau girdami Kauną ir Klaipėdą abu lyg susitarę nutyli neabejotinai svarbų faktą: mažiausią kainą už šilumą moka anaiptol ne šių miestų, o Šiaulių gyventojai. 2014 m. gruodį vilniečiai mokėjo 24,37 kWh, kauniečiai – 23,98 kWh, klaipėdiečiai – 22,63 kWh, o šiauliečiai – tik 18,91 kWh.
Ir būtent Šiauliuose, o ne Kaune ar Klaipėdoje, šilumos kaina sumažėjo labiausiai, lyginant su 2013 m. gruodžiu (iškalbingą iliustraciją, paskelbtąValstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje, rasite čia, žr. lentelę Nr. 2: http://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2014-metai/2014-12/komisija-pateikia-gruodzio-menesio-silumos-kainu-lietuvoje-statistika.aspx).
Kodėl R.Šimašius ir M.Majauskas nutyli apie Šiaulius? Manau, priežastis paprasta: šiame mieste šilumos ūkį tvarko ne privačios įmonės, o pati savivaldybė, ir susitvarko, kaip matyti iš aukščiau pateiktų skaičių, geriausiai.
Todėl konsevatorių ir liberalų kalbos apie konkurenciją, kurią jie siūlo kaip panacėją nuo Vilniaus šilumos ūkį apsėdusio „Rubikono“, labiau primena ne rūpestį dėl astronominių vilniečių sąskaitų, o kito privatininko protegavimą. Perspektyva daugmaž aiški: vietoje „Rubikono“ vilniečiai turėtų „Fortumą“. Su tuo pačiu instinktu, sakančiu, kad svarbiausia – pelnas, o tūkstančiai išvaržytų žmonių yra tik lengvas pašalinis efektas. Galiu įsivaizduoti ir šių įmonių konkurencijos modelį: kas efektyviau išspaus iš vilniečių paskutinius syvus.
Šia prasme konservatorių, liberalų ir A.Zuoko požiūriai į šilumos ūkio tvarkymą ne taip jau labai ir skiriasi – nebent įmonės, kuriai bus leista pelnytis iš būtinos paslaugos tiekimo, pavadinimu.
Tačiau Vilnius turi ir kitą kelią – tą, kurį nutyli R.Šimašius ir M.Majauskas, giedodami ditirambus Kaunui ir Klaipėdai ir „pamiršdami“ paminėti Šiaulius. Vilniaus valdžia, užuot leidusi privačioms įmonėms vardan pelno toliau skurdinti eilinius miestiečius, turėtų pasirinkti būtent šiaulietišką ir skandinavišką principą, kai būtiniausios paslaugos tiekiamos siekiant ne pelno, bet miestiečių gerovės.
Reikia ne tik nepratęsti Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties su „Vilniaus energijos“ savininke „Dalkia“, bet ir panaikinti privačią monopoliją perduodant šilumos ūkį ne pelno siekiančiai savivaldybės įstaigai.
Dar daugiau – manau, kad remiantis tuo pačiu principu reikia pertvarkyti ne tik šilumos, bet ir visą komunalinį ūkį. Jį turėtų tvarkyti ne daugybė sąskaitas su fantastinėmis kainomis išrašančių uždarų akcinių bendrovių, o savivaldybės valdoma viešoji įstaiga, kurios dalininkais, sekant Šiaurės šalių pavyzdžiu, palaipsniui galėtų tapti vilniečiai. Ši įstaiga organizuotų šilumos, vandens tiekimą, atliekų tvarkymą, gatvių ir kiemų apšvietimą bei priežiūrą, o atskaitomybė vilniečiams, skaidrus valdymas, bendruomenių atstovų dalyvavimas stebėtojų taryboje užtikrintų, kad už teisingą kainą žmonės gautų kokybiškas komunalines paslaugas.
Esu įsitikinęs, kad panaikinus privačią monopoliją ir išskaidrinus šilumos ūkio valdymą šilumos kainos vilniečiams atpigtų daugiau nei ketvirtadaliu.
Esu įsitikinęs, kad panaikinus privačią monopoliją ir išskaidrinus šilumos ūkio valdymą šilumos kainos vilniečiams atpigtų daugiau nei ketvirtadaliu.
O pabaigai, kaip žadėjau, pridedu du fragmentus iš 2004 m. Seimo Antikorupcijos komisijos pažymos apie puikius konservatorių ir liberalų santykius su „Rubikonu“, kuriuos jie šiandien yra linkę pamiršti (visą pažymą rasite čia: http://www3.lrs.lt/docs3/kad4/W3_VIEWER.ViewDoc-p_int_tekst_id=35378&p_int_tv_id=4393&p_org=0.htm)
V. Dėl Seimo nario Arvydo Vidžiūno veiksmų
1. Komisijos surinktų, ištirtų ir įvertintų duomenų apie galimai padarytus Seimo nario Arvydo Vidžiūno veiksmus, nesuderinamus su Seimo nario statusu, visuma sudaro pagrindą manyti buvus šias nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes:
Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje yra tokie duomenys:
Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-06-13 A.Vidžiūnui grynaisiais išmokėta 10 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2002-07-17 vykusio telefoninio pokalbio metu A.Janukonis pasakė A.Vidžiūnui, kad „atėjo laikas susitikti„. 2002-07-19 pakartotinai susiskambinę pastarieji asmenys konstatavo, kad A.Vidžiūnas šiuo metu atostogauja ir galės susitikti tik rugpjūčio pradžioje. A.Janukonis užsiminė, kad „atramai padarė dar porciją 3 dienas atgal kažkur “, o A.Vidžiūnas padėkojo (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-628s). Kratos metu A.Mačiuičio kabinete išimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-07-17 “Vidž” skirta 10 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2002-08-12 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis pakvietė rytojaus dieną A.Vidžiūną atvykti į ofisą, esantį Meistrų g. 12 (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-802s).
2002-08-13 A.Janukonis telefoninio pokalbio su UAB „Rubikon“ direktoriumi Arūnu Mačiuičiu metu pastarajam nurodė, kad “reikėtų man dabar 10 plius 8” (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, Nr. S6-800s).
2002-09-27 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas pažadėjo A.Janukoniui suorganizuoti Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento V.Stasiūno susitikimą su A.Kubiliumi, I.Degutiene, J.Razma, kad galbūt Razmos pozicija dėl Šilumos ūkio įstatymo “suminkštėtų”. Prieš tai kalbėdamas su V.Stasiūnu, A.Janukonis pasakė, kad su J.Razma asmeninių santykių jis neturi, tačiau turi gerų asmeninių santykių su jo kolegomis ir “pamėgins per šiuos rimtesnius žmones paspausti” (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-792s). Iš karto po šio pokalbio A.Janukonis ir skambino A.Vidžiūnui, prašydamas suorganizuoti susitikimą tarp J.Razmos ir V.Stasiūno.
2002-09-27 vykusio telefoninio pokalbio tarp Andriaus Janukonio ir Vytauto Stasiūno metu pastarasis informavo, kad įvyko susitikimas tarp V.Stasiūno ir “vartotojo” Juodvalkio bei Seimo narių Andriaus Kubiliaus, Arvydo Vidžiūno ir Jurgio Razmos (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę Nr. S6-794S). Šio pokalbio metu Stasiūnas teigė, kad “išaiškinau visą padėtį dėl šildymo“, o “jie labai viską įsiklausė (...) įsigilino, viską suprato. (...) Bet sako, dabar kaip jūs galvojat atsilaikyt, kadangi tokios stiprios opozicinės jėgos dėl va tų vietų, kurios kertasi su Konstitucija ir su konkurencija ir su tais straipsniais veikiančio įstatymo. Žodžiu, nes paleiskim, jeigu bus priimtas toks, tai tada ar negali būt toks dalykas, kad jie gali apskųsti, žodžiu, tą straipsnį Konstituciniam Teismui ir, ir tas dalykas gali būt atmestas. Nu tai, sakom, kad nu visaip gali būt. Bet aš sakau, turi būt ir valstybės pozicija. (...) Nu, tai ir sako tada, mes palaikom, žodžiu, palaikysim ir, žodžiu, vat tokiom gerom intencijom išsiskyrėm”. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę Nr. S6-794s)
2002-10-28 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis paprašė, kad A.Vidžiūnas tarpininkautų dėl “Litesko” komercijos direktoriaus S.Juodkos susitikimo su Alytaus miesto tarybos opozicinės Tėvynės sąjungos frakcijos tarybos nariu D.Kurtinaičiu. To pačio pokalbio metu A.Janukonis padėkojo A.Vidžiūnui už susitikimą tarp konservatorių ir Šilumininkų asociacijos. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-822s). Prieš tai, t.y. 2002-10-24 S.Juodka sakė A.Janukoniui, kad reikia atiduoti D.Kurtinaičiui, kas yra rezervuose, o paklausius kiek yra rezervuose, atsakė, kad yra dar “penki bilietai”. A.Janukonis prasitarė, kad bilietai duodami tik pavedimu, nes tai yra “labai rimtas dalykas” (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-817s).
2002-10-29 telefoninio pokalbio tarp A.Vidžiūno ir A.Janukonio turinys rodo, kad įvyko D.Kurtinaičio pokalbis su S.Juodka (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-820s), tačiau apklausoje D.Kurtinaitis neigia buvus tokį A.Vidžiūno kreipimąsi.
Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-11-07 “Vidž. gryn” skirta 10 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2003-05-02 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis pasakė, kad nori paderint kai kuriuos niuansus dėl jaunųjų konservatorių ir paprašė pagalbos dėl Šilumos ūkio įstatymo. A.Janukonis prašė, kad konservatoriai balsuotų prieš Respublikos Prezidento veto. A.Janukonis pranešė, kad ir liberalus “jau baigia prilaužti ir iš jų nepasikartos liberalizmo apraiškos”. A.Vidžiūnas patikino, “kad mūsų pozicija, aš manau, nesikeičia”. A.Janukoniui prasitarus, kad jis išvažiuoja į Ispaniją iki liepos 14 dienos, A.Vidžiūnas pasitikslino, ar bus daromi “judesiai dėl mūsų fondų visokiausių”. A.Janukonis jį nuramino, sakydamas, kad dar šią dieną padarys viską (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-718s).
2003-05-07 iš bendrovės “Rubikono apskaitos sistemos” sąskaitos, esančios banke AB banke “Hansabankas”, pervesta mokėjimo pavedimu 25 000 Lt visuomeninei organizacijai “Konservatyvioji ateitis” į sąskaitą, esančią Vilniaus banke (2004-07-22 dokumentų apžiūros protokolas).
2003-05-19 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas padėkojo A.Janukoniui. Savo ruožtu A.Janukonis primygtinai prašė A.Vidžiūno ne tik suorganizuoti kuo daugiau balsų konservatorių tarpe, balsuosiančių “Rubikon” įmonių grupei palankia linkme, tačiau prašė ir pačio A.Vidžiūno dalyvauti balsavime. A.Vidžiūnas pasakė, kad “mėgins parlėkt, nors ir neplanavo to daryt” (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-720s).
2003-05-20 telefoninio pokalbio tarp A.Janukonio ir L.Samuolio metu, L.Samuolis pasiūlė A.Janukoniui padėkoti A.Vidžiūnui už tai, kad pastarasis net iš Vilkaviškio atvažiavo nubalsuoti dėl Šilumos ūkio įstatymo. Į tai A.Janukonis atsakė: “ką čia dėkot? Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim” (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-854s).
2003-05-20 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis A.Vidžiūnui pasakė, kad G.Steponavičius “pažadėjo duot dešimt balsų”. A.Janukoniui išreiškus nuogąstavimus, kad tik penki konservatoriai prisiregistravę, A.Vidžiūnas užtikrino, kad “viskas suplanuota ir viskas bus sutvarkyta” (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-855s).
2003-05-26 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnui paklausus, ar A.Janukonis turi kokių “pasiūlymų, pleptelėjimų ar paliepimų”, A.Janukonis paprašė priimti frakcijoje vartotojus ir paremti jų Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisą. A.Vidžiūnas pasakė, kad iš esmės neturėtų būti problemų, bet paprašė, kad negaišinti laiko, “atmesti” visus dokumentus elektroniniu paštu (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-755s).
2003-06-19 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis užsiminė, kad tą dieną bus teikiama V.Andriukaičio “dujų įstatymo” pataisa, o A.Vidžiūnas patikino, kad “mes tai paremsim, kiek čia bus”. A. Janukonis padėkojo ir pasakė, kad jis “irgi pasiruošęs daryt, ką reikia” (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-762s).
2003-09-18 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis išreiškė norą pasimatyti su A.Vidžiūnu, nes “nori paprašyti pagalbos, teisybę sakant”. A.Vidžiūnas sutiko pasimatyti. A.Janukonis užsiminė, kad Palangoj reikia pagalbos, nes Palangos meras “pametė kelią” (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-711s).
2004-01-12 A.Janukoniui paskambinus A.Vidžiūnui, pastarasis pasakė, kad “tokie skambučiai labai mieli”. A.Janukonis pasakė, kad atsiųs savo žmogų, o A.Vidžiūnas turi ant popieriaus surašyti pavardes ir telefonus. A.Vidžiūnas paklausė, ar galima tada ir kitus dalykus užrašyti, o A.Janukonis sutiko (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-52s).
2004-01-15 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas išreiškė norą susitikti su A.Janukoniu, nes “kažkaip neaiškus gyvenimas”. A.Janukonis patvirtinus, kad pavedimas yra ir viskas daroma, ir tiesiog ieško kompanijų, kurios tai pasirašys. A.Vidžiūnas paprašė pirma padaryti su žiniasklaidos priemone, kurią “ten buvo nurodęs”. A.Vidžiūnui paprašius, kad šią savaitę jau viską pradėtų daryt, nes du mėnesius vėluojama, A.Janukonis užtikrino, kad viskas “yra, bus padaryta” (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-94s).
2004-02-02 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas pakvietė A.Janukonį susitikti, nes “kažkaip šnekėdavosi anksčiau, tai ir dabar gyvenimas gi eina”. A.Janukonis sutiko (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-936s).
2004-03-08 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas paklausė A.Janukonio, ar “ten tas kolega nežada tiesiog pažmoninti sąlygų, nes ten dabar dideli darbai siūlomi atlikti”. A.Janukonis pasakė, kad “kito kelio šiais laikais nėra” (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-937s).
2. Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių bei Komisijai pateiktų duomenų visuma galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, laikotarpiu nuo 2002-06-13 iki 2002-11-07 Vilniuje galėjo susitarti ir per kelis kartus galėjo priimti savo ar kitų asmenų naudai iš „Rubikon“ įmonių grupės akcininko, UAB „Rubikon group“, UAB „Dalkia Lietuva„, AB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko„ valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio finansinį atlygį už Lietuvos Respublikos Seimo narių ir savivaldybių tarnautojų įtakojimą Lietuvos Respublikos Seime ir Alytaus bei Palangos miesto savivaldybėse svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant bei atliko sutartus veiksmus.
3. Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio antrąją dalį, kurioje nustatyta, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, įskaitant ir įvairių rūšių pinigines išmokas ir bet kokią kitą materialinę naudą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtąją dalį, nustatančią, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublika Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys A.Vidžiūnas galėjo pažeisti Konstituciją.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenėms interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad yra toks konfliktas, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys A.Vidžiūnas galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo statutą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, tuo drausdamos vykdyti savo pareigas bei naudotis savo statusu savo, sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys A.Vidžiūnas nesuderino viešųjų ir privačių interesų ir tuo galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 straipsnio 1 punkto nuostatas, draudžiančias valstybės politikams užsiimti lobistine veika, t.y. atlikti atlygintinus ar neatlygintinus veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką, kad fizinio ar juridinio asmens interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys A.Vidžiūnas galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą.
III. Dėl Seimo nario Eligijaus Masiulio veiksmų
1. Komisijos surinktų, ištirtų ir įvertintų duomenų apie galimai padarytus Seimo nario Eligijaus Masiulio veiksmus, nesuderinamus su Seimo nario statusu, visuma sudaro pagrindą manyti buvus šias nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes:
Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje yra tokie duomenys:
2003-01-20 A.Janukonis paskambino telefonu E.Masiuliui ir paprašė, kad šis priimtų pas save darbe Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentą V.Stasiūną. E.Masiuliui sutikus, A.Janukonis paprašė E.Masiulio atsiimti savo užregistruotą Šilumos ūkio įstatymo pataisą. E.Masiulis aiškino, kad minėtą įstatymo pataisą jis užregistravo “sakykim taip, atsitiktinai”, todėl jis mielai pasiruošęs padiskutuot, pasižiūrėt ir reikalui esant, padaryt sprendimus (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-840s).
2003-01-21 telefoninio pokalbio tarp A.Janukonio ir V.Stasiūno metu, V.Stasiūnas sakė, kad po jo pokalbio su E.Masiuliu pastarasis sutiko atsiimti savo pataisą Šilumos ūkio įstatymo projektui (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-837s).
2003-04-01 telefoninio pokalbio su A.Janukoniu metu E.Masiulis paaiškino kitų partijų poziciją ir apsisprendimą dėl balsavimo. E.Masiulis pasakė, kad jų frakcija balsuos laisvai, bet jis iš esmės netiki, kad įstatymas bus priimtas. Išsiaiškinęs visą padėtį, A.Janukonis pakvietė E. Masiulį su G.Steponavičiumi rytojaus dieną kartu papusryčiauti. E.Masiulis pasakė, kad tokios konsultacijos ypatingai būtų naudingos ir svarbios (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-731s). 2004-04-01 telefoninio pokalbio tarp A.Janukonio ir V.Stasiūno metu A.Janukonis pasakė, kad “rytoj aš kaip tik matausi su liberalais, ir kalbėsimės galutinai, kad apsiramintų per ketvirtadienio balsavimą, nes šiandien nenormaliai jie balsavo”.
2003-05-19 A.Janukonis paskambino E.Masiuliui ir teiravosi dėl frakcijos balsavimo, svarstant Respublikos Prezidento veto. E. Masiulis pasakė, kad jis ne Vilniuj ir nieko patart negali bei pasiūlė skambinti G.Steponavičiui, kuris “jaučia pulsą”. Pokalbio metu A.Janukonis užsiminė, kad ir konservatoriai, ir valdančioji koalicija už atmetimą. Tą pačią dieną A.Janukonis vėl paskambino E.Masiuliui ir prašė, kad frakcijoje būtų įtikinta atmesti Respublikos Prezidento veto. E. Masiulis patikino, kad jis skambins pavaduotojams ir “mėgins peržaidinėti situaciją” (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-859s).
2003-06-18 A.Janukonis paskambino E.Masiuliui ir paprašė paremti V.Andriukaičio ir A.Butkevičiaus teikiamą projektą dėl dujų. E.Masiulis pažadėjo paremti ir iš ryto pašnekėti bei pakalbinti frakcijos narius. A.Janukoniui išreiškus nuogąstavimus, kad “gazpromininkai” pradės aktyviai veikti, E.Masiulis nuramino ir pasakė, kad su jų frakcijos vadovybe jokių kontaktų iš jų pusės nebuvo (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-859s).
2. Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių bei Komisijai pateiktų duomenų visuma galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Eligijus Masiulis galėjo susitarti su Rubikon“ įmonių grupės akcininku, UAB „Rubikon group„, UAB „Dalkia Lietuva“, AB „Vilniaus energija„, UAB „Litesko“ valdybų nariu, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nariu Andriu Janukoniu dėl įtakos darymo Lietuvos Respublikos Seimo nariams Lietuvos Respublikos Seime svarstant norminių teisės aktų projektus ir juo priimant bei atliko sutartus veiksmus.
3. Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenėms interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad yra toks konfliktas, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys E. Masiulis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo statutą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, tuo drausdamos vykdyti savo pareigas bei naudotis savo statusu savo, sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys E.Masiulis nesuderino viešųjų ir privačių interesų ir tuo galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 straipsnio 1 punkto nuostatas, draudžiančias valstybės politikams užsiimti lobistine veika, t.y. atlikti atlygintinus ar neatlygintinus veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką, kad fizinio ar juridinio asmens interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys E.Masiulis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą.
Naglis Puteikis yra Seimo narys
