Covid-19 progresas ir lėta vakcinacija
Patvirtintos vakcinos nuo Covid-19 dar lapkričio mėnesį atnešė optimizmo į rinkas, kilo akcijų, žaliavų kainos. Tokios optimistinės nuotaikos buvo matomos ir gruodį, joms galėjo turėti įtakos ir Izraelio vakcinacijos spurtas.
Lietuvoje, nors vakcinacija ir pradėta, viruso plitimą sustabdyti paprasta nebus, o situacija, panašu, tik blogėja. Su sunkumais toliau kovoja energetikos, turizmo, žaliavų, taip pat įvairių paslaugų sektoriai. Nors rinkos vis dar pozityviai reaguoja į vakciną – gruodį kilo akcijų ir energetikos kainos, tikėtina, kad įtampa turėtų išlikti, kol susirgimų Covid-19 skaičius stabilizuosis.
Su sunkumais toliau kovoja energetikos, turizmo, žaliavų, taip pat įvairių paslaugų sektoriai.
JAV įpūs naujų vėjų ir Europai
Vienas iš svarbiausių įvykių pasauliniu mastu gruodį buvo JAV pagaliau pasirašytas pagalbos kovai su pandemija ir ekonomikos gaivinimo paketas, kurio vertė siekia 892 mlrd. JAV dolerių. Šiuo atveju JAV išliko pavyzdžiu, kaip Europai reikėtų tvarkytis su pandemija: netgi keičiantis valdžiai buvo sugebėta priimti pakankamai gerus sprendimus, kurie liečia fiskalinę politiką. Tai turėjo įtakos gruodį toliau silpnėjančiam dolerio kursui euro ir kitų valiutų atžvilgiu, taip pat smarkiai kilusioms ilgalaikėms palūkanų normoms.
Todėl įmonės turėtų įsivertinti galimus scenarijus, jeigu JAV doleris išliktų silpnas per visus 2021 metus.
Tikėtina, kad silpstančio dolerio tendencija išliks visus metus, o tai aktualu tiems, kurie parduoda prekes ar paslaugas šia valiuta ne tik JAV, bet ir Rytų rinkose. Todėl įmonės turėtų įsivertinti galimus scenarijus, jeigu JAV doleris išliktų silpnas per visus 2021 metus.
Iš kitos pusės, šis pagalbos paketas ateinančiais metais gali leisti pasiekti 3 proc. BVP augimą ir JAV bus tarp pagrindinių pasaulio ekonomikos augimo variklių. Proaktyvūs JAV veiksmai turėtų įpūsti naujos gyvybės ir Europos kompanijoms, kurios palaiko glaudžius prekybos ryšius su JAV ir eksportuoja į šį regioną.
ES gaivinimo planas: pliusai ir minusai
Siekiant padėti atitaisyti koronaviruso pandemijos padarytą ekonominę ir socialinę žalą, dėl ekonomikos gaivinimo plano gruodį sutarė ir Europos Komisija, Europos Parlamentas bei Europos Sąjungos (ES) vadovai. Tai istorinis įvykis ES ir dabar nuo konkrečių šalių priklausys, kaip jos sugebės efektyviai paskirstyti pinigus ten, kur jų labiausiai reikia.
Svarbu tai padaryti laiku, tačiau nesitikima tokios spartos kaip JAV. Tai atspindi ir Pasaulio banko prognozės: JAV ekonomika pernai traukėsi 3,6 proc., o euro zonos – net 7,4 proc. Manoma, kad biurokratija bei šalių politika gali sulėtinti paramos skirstymą valstybėse, o tolimesnis karantinas sumažins rinkų optimizmą, kas gali atsiliepti ir taip sumenkusiam bankų apetitui skolinti.
Svarbu tai padaryti laiku, tačiau nesitikima tokios spartos kaip JAV.
Didžiausios rizikos Europos verslams pastaruoju metu kyla dėl Covid-19 situacijos valdymo ir potencialaus politinio neveiksnumo, įgyvendinant pagalbos priemones verslui nacionaliniu lygmeniu.
Pats ekonomikos gaivinimo planas yra sveikintinas žingsnis, vis dėlto, jis gali užnugaryje palikti dalį sektorių, ypač mažesnių įmonių, kurioms tektų „pritempti“ savo išgyvenimo planus siekiant gauti paramos. Be to, dėl tolimesnių fiskalinių planų ir tikėtinos laisvesnės monetarinės politikos gali susilpnėti euras.
„Brexit“: sunkumai išryškės artimiausiu metu
Nepaisant dramos, kuri vyko prieš Jungtinei Karalystei (JK) galutinai pasitraukiant iš bloko bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, gruodžio mėnuo rinkose buvo gana ramus. Baigiantis metams buvo pasirašytas susitarimas dėl tolimesnių prekybos ryšių su Europos Sąjunga (ES), kuris daugelį tarptautinės prekybos atstovų nuteikė optimistiškai.
Gali susiklostyti tokia situacija, kuomet šio sektoriaus darbuotojams reikės turėti ir ES, ir JK galiojančias vizas.
Tiesa, kalbant apie verslo rizikų valdymą, neigiami aspektai, ko gero, pradės lįsti artimiausiais mėnesiais. Teisinė bazė keičiasi, o tai gali sukelti naujų sunkumų, kurių matome jau dabar: problema ne tik ta, kad atsiranda muitinės kontrolė, bet ir kad dalis ES transporto sektoriuje dirbančių žmonių yra iš kitų regionų, tad jų turimos europietiškos vizos nebetenka galios. Gali susiklostyti tokia situacija, kuomet šio sektoriaus darbuotojams reikės turėti ir ES, ir JK galiojančias vizas.
Šis užsitęsęs JK ir ES dialogas turėjo įtakos ir valiutoms: svaro sterlingo ir euro santykis vis dar stabiliai laikosi tame pačiame lygyje, kaip prieš pora metų, ir svaro stiprėjimo euro atžvilgiu kol kas dar nematome. Tai rodo, kad, rinkų manymu, šis prekybos ryšių susitarimas nepanaikino padarinių, kurių atsirado dar 2016 metais, JK paskelbus apie planus trauktis iš ES.
Naglis Vyšniauskas yra „DeRISK“ investicijų ir rizikos valdymo skyriaus vadovas.
