Lenkijos ir Vengrijos veto galėjo atsiliepti visai ES
Vienas iš reikšmingiausių praeito mėnesio įvykių įmonių rizikos valdymui buvo Europos Sąjungos (ES) biudžetas ir atsigavimo fondas, kuriuos ketino vetuoti Lenkija ir Vengrija. 2021–2027 m. biudžetas ir 750 mlrd. Eur vertės ekonomikos gaivinimo paketas buvo parengti ir patvirtinti, tačiau minėtos šalys nesutiko, kad Briuselis nuspręstų dėl būsimo jų finansavimo.
Dėl išsiskiriančio minėtų šalių požiūrio biudžeto (ir, ko gero, netgi demokratijos) klausimu galėjo nukentėti visų ES šalių ekonomika. Tai būtų atsiliepę ir Lietuvai, kuri, ekonominiu atžvilgiu, iki šiol neblogai susitvarkė su Covid-19 keliamais iššūkiais. Esant neaiškiam ir laiku nepatvirtintam Europos ir šalies biudžetui, labiausiai nukentėtų verslai ir gyventojai, mat ES gelbėjimo planas galėtų atnešti reikšmingų likvidumo priemonių įmonėms ir būti viena iš varomųjų jėgų kitąmet, jeigu pandemija tęstųsi. Vis dėlto, gruodį Lenkija ir Vengrija galiausiai sutiko su biudžetu, taip sumažindamos minėtų rizikų tikimybę.
Esant neaiškiam ir laiku nepatvirtintam Europos ir šalies biudžetui, labiausiai nukentėtų verslai ir gyventojai.
Pozityvesnės nuotaikos tarp JAV ir Europos
Ilgą laiką dėmesį kaustę JAV prezidento rinkimai ir jų atomazga jau dėlioja naują dėlionę. Šie rinkimai visuomet turi didelės įtakos finansų rinkų tendencijoms pasauliniu mastu. Štai spalį buvo pastebėta, kad kai kurių žaliavų ir valiutų rizikos valdymo produktų kaštai pakilo, tačiau lapkričio pradžioje jie vėl šiek tiek atpigo.
Iš kitos pusės, naujasis prezidentas pozityviau žiūri į partnerystę su Senuoju žemynu, todėl, oficialiai paskelbus jo pergalę, dalis didžiųjų Europos sostinių lyderių atsikvėpė. Tikimasi, kad demokratui Joe Bidenui atėjus į valdžią bus sukurtas šiltesnis JAV santykis su Europa, atslūgs įtampa gynybos ir prekybos klausimais. Tikėtina, jog JAV vėl prisijungs prie Paryžiaus sutarties, o šios suvienytos jėgos gali atsispindėti ir abiejų šalių ekonominiuose planuose.
Įdomu tai, jog net ir sunkiais laikais emisijos ir ESG netapo „naudinga turėti“ veiksniu, kuris užsimiršo sunkmečiu. Tai gali rodyti, jog tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu įmonės neturėtų nutolti nuo brėžiamų gairių, juolab jog net ir Europos mastu Covid-19 parama yra tikslingai kreipiama į įmones, atitinkančias kovos su klimato tarša kriterijus.
Didesni lūkesčiai atsispindėjo ir Europos akcijų rinkose, kur pagrindinis „Euro Stoxx 50“ indeksas fiksavo didesnį nei 10 proc. prieaugį.
Europa ir Jungtinė Karalystė artėja prie susitarimo
Šiuo laikotarpiu svarbios išlieka ir kitos politinės aktualijos – tai ES bei Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykiai po „Brexit“. Pastarieji yra reikšmingi dėl prekybos susitarimų, mat derybų baigtis turės įtakos sektoriams, kurie yra susiję su importu iš JK.
Lapkritį Europos ir JK dialogas rinkas nuteikė optimistiškai. Tikėtina, jog tarptautinė prekyba nesustos, o tai turėtų teigiamų pokyčių šlubuojančiai ekonominei situacijai – prognozuojamas Europos ekonomikos traukimasis paskutinįjį šių metų ketvirtį. Šiuo metu panašu, jog noras susitarti yra abipusis ir Borisas Johnsonas asmeniškai vyks į Briuselį aptarti šio klausimo.
Vakcinų ir susirgimų Covid-19 įtaka
Visą lapkritį aktyviai stebėjome naujienas apie kompanijų „Pfizer“ bei „Moderna“ sukurtų kandidačių į Covid-19 vakcinas efektyvumą. Šios naujienos atnešė daug optimizmo į rinkas, kilo akcijų kainos. Entuziazmas dėl galimos vakcinos atradimo atsispindėjo ir naftos sektoriuje – naftos kainos lapkričio mėnesį pakilo apie 20 proc., o stipriausiai pasirodė energetikos, finansų ir industrijos akcijų sektoriai. Šis aspektas turės įtakos Lietuvos transporto rinkai, kurios ketvirtadalį išlaidų sudaro degalai ir kuri pandemijos metu buvo viena iš šalies ekonomikos variklių. Didžiajai daliai įmonių teks persiderėti kainas su Europos klientais, kurie, tikėtina, dar nejaučia tiesioginio pagerėjimo ar didesnės paramos iš ES.
Tikėtina, kad dėl augančios Covid-19 antrosios bangos ekonomika paskutinį šių metų ketvirtį trauksis visos Europos mastu.
Iš kitos pusės, bendra koronaviruso situacija Europoje blogėja – sparčiai daugėja susirgimų ir mirčių, todėl išlieka nuogąstavimų ne tik dėl naftos ir kuro, bet ir dėl energetikos rinkų.
Tikėtina, kad dėl augančios Covid-19 antrosios bangos ekonomika paskutinį šių metų ketvirtį trauksis visos Europos mastu. Infliacijos rodikliai toliau krenta, todėl gali būti, kad Europos Centrinis Bankas gali dar sumažinti palūkanų normą ir išplėsti savo pagalbos arsenalą.
Ateinantys metai ramybės nežada
Žvelgiant į artimiausio laikotarpio tarptautinių rinkų įvykius, kurie gali būti reikšmingi įmonių rizikos valdymui, dėmesys krypsta į tolimesnius JAV centrinio banko monetarinius veiksmus bei JAV fiskalinius veiksmus, pasikeitus prezidentui. Pastarieji atsilieps valiutų, žaliavų, palūkanų normų ir akcijų kainų svyravimams. Tikėtina, kad spalio bei lapkričio mėnesiais susilpnėjęs JAV dolerio kursas gali toks išlikti ir ateinančiais metais.
2021 metai finansų rinkoms trokštamos ramybės neatneš, todėl įmonėms rekomenduojama įvertinti galinčias kilti kaštų bei pardavimų rizikas ir jas drausti ilgesniam laikotarpiui. Tokiu atveju būtų galima tikėtis didesnio stabilumo įmonės viduje ir lengviau planuoti finansinius srautus.
Tikėtina, jog net ir patvirtinta Covid-19 vakcina greitai neišspręs problemų, kurių per metus susikaupė ne viena. Siekiant užtikrinti ekonomikos atsigavimą tiek Europos, tiek ir Lietuvos mastu, reikalinga kuo greičiau patvirtinti ES biudžetą ir spręsti ginčus. Lietuvoje, pasikeitus valdžiai, derėtų įvertinti, ar fiskalinė kontrolė yra būtina, prieš stabilizuojantis ekonominei situacijai.
Naglis Vyšniauskas yra „DeRISK“ investicijų ir rizikos valdymo skyriaus vadovas.
