Ką reiškia būti tikru vyru Lietuvoje? Moterų apklausos rodo, kad viena iš svarbiausių „normalaus“ vyro savybių laikomas sugebėjimas atlikti „vyriškus“ namų darbus: įkalti vinį, remontuoti butą ir prietaisus, imti ir sutaisyti varvantį čiaupą (67% atsakymų). Tik po šių gebėjimų minimas jautrumas bei supratingumas (64% atsakymų). Panašūs moterų atsakymai ir kitose ES šalyse.
Jeigu tokie gebėjimai laikomi labai svarbiais, kyla noras užduoti klausimus, kiek jie daro įtaką šeimos laimei ir kas nutiktų, jei vyrui tokių gebėjimų pritrūktų.
Vokiečių psichologė Rosemarie Grassel pabandė rasti atsakymą į šiuos klausimus. Jos nuomone, pagal gebėjimus ir norą atlikti namų darbus vyrus reiktų skirti į 5 grupes: bejėgius, abejingus, specialistus, kritikus ir idealius.
Bejėgis. Tai daugelio anekdotų herojus, kuris savarankiškai nesugeba net cukraus kavos puodelyje išmaišyti. Paprastai tai vienturčiai, vienišų ar išsiskyrusių moterų sūnūs. Į namų darbus jie žvelgia iš aukšto ir menkai vertina moterį, besirūpinančią namais. Per 3-5 bendro gyvenimo metus žmonai toks atsainus požiūris pabosta, ir, jei šeimoje nėra vaikų, santuoka žlunga – vyras grįžta pas norinčią juo rūpintis ir jį besąlygiškai palaikančią mamytę, o buvusi žmona jau atidžiau renkasi naują gyvenimo draugą.
Gudresnis bejėgis ne nuvertina, o šlovina žmonos sugebėjimus ir bando jai padėti. Tačiau lygindamas sugadina skalbinius, virdamas persūdo, o valydamas dulkes sudaužo vazą. Tuomet iš jo, tarsi iš mažo vaiko, atimama teisė/pareiga rūpintis namais. Jis ir toliau giria žmoną, o ši jį pajuokia, bet… juo rūpinasi. Psichologiniai tyrimai liudija, nors žmona gerai nesijaučia, tačiau gudrųjį bejėgį palieka itin retai, nes mano, kad be jos jis pražūtų.
Abejingas. Jis nemėgsta permainų ir jų vengia. Ir pats nieko nedaro, ir žmonai rūpintis namais nesiūlo. Jam galima šimtą kartų priminti, kad reikia prisukti klibančią durų rankeną ar pakabinti paveikslą, bet jis visada suras sau kitą, daug svarbesnį užsiėmimą. Antra vertus, kaip tik jie yra itin sumanūs ir, nesikeldami nuo pamėgtos sofos, gali suplanuoti remontą ar baldų perstatymą. Žinoma, tik suplanuoti.
R.Grassel teigia, jei šie vyrai sugeba uždirbti tiek, kad galėtų finansuoti namų tvarkymą, šeima lieka tvirta. Jei jie tik protingai patarinėja, o numatyti darbus bei už jų atlikimą mokėti tenka žmonai, šeimą neretai ištinka krizė, netikėta aplinkiniams ir pačiam abejingam vyrui.
Specialistas. Iš pirmo žvilgsnio tai kone idealus vyras, kuris žino, ką ir kaip daryti, bei ypač mėgsta kurti grandiozinius namų pertvarkymo planus. Visgi jo projektų realizavimui paprastai prireikia ne vienerių metų. Be to, jo entuziazmas didesnis nei gebėjimai ir dažnai, tik išardęs spintą, jis pastebi, jog neturi kokio nors labai svarbaus instrumento jos sustatymui.
Jeigu žmona suvokė, kad jo veiklai reikia skirti specialią erdvę – garažą, sodybą ar dar ką nors, o sumanymus, susijusius su namų tobulinimu, griežtai kontroliuoti, jie sutars gerai.
Kritikas. Labiausiai nepasisekė tai moteriai, kuri ištekėjo už kritiko. Jis nuolat nurodo kulinarijos klaidas, randa namuose daug nereikalingų daiktų, kurie, žinoma, priklauso žmonai. Butas ar namas, kuriame tenka gyventi, neatitinka jo suvokimo apie patogų būstą, tačiau pats jis nieko nedaro, kad ką nors pakeistų. Be to, jis nuolat užsimena, kad jo motina namuose tvarkėsi geriau negu žmona.
Regis, su tokiu vyru gyventi neįmanoma, tačiau ta moteris, kuri tol, kol sutiko tokio tipo vyrą, bendravo su alkoholiku ar sadistu, sugeba nekreipti dėmesio į jo priekabes.
Dar sėkmingesnis variantas yra nukreipti tokio vyro kritišką požiūrį deryboms su statybininkais, remontuojančiais būstą ar kitais specialistais, teikiančiais namų tvarkymo paslaugas. Kritikas yra atidus smulkmenoms, gerai žino savo teises ir be išlygų jų siekia. Jis išsireikalaus iš meistrų visko, kas priklauso, ir dar daugiau.
Idealus. Koks turėtų būti idealus vyras, sužinota, paklausus moterų apie jų svajones. Paaiškėjo, kad toks vyras dirba daug, o ilsisi retai, niekada neatsisako atlikti „moteriškų“ darbų, pats skalbia savo rūbus, gerai gamina ir puikiai serviruoja stalą, mielai atlieka sunkiausius darbus (pvz., nuramina naktį verkiantį kūdikį) ir visiškai atstoja auklę bei namų šeimininkę. Be to, entuziastingai pasiduoda žmonos vadovavimui.
Apklausos rezultatai parodė, kad tik pusė procento vyrų atitinka šį idealą. (O gal ir dėl jų žmonos pasigyrė?)
Suprantama, sunku vyrą įsprausti į tipinę schemą, bet toks būdas padeda pastebėti, jog nėra vien trūkumų, o pastarieji dera su privalumais. Be to, paprastai realus žmogus jungia aukščiau išvardintas savybes, todėl jis ir gali nustebinti bei pradžiuginti kuo nors nelauktu ar netikėtu.
