Iš tiesų rinkimai į savivaldą nėra tik lengvas politinis nuotykis. Kaip dažniausiai būna, šie rinkimai yra rimtas politinių jėgų galimybių, rinkimų potencialo, visuomenės palankumo testas, rodantis realias partijų galimybes.
Kita vertus, valdžios svertai, esantys savivaldoje, yra pakankamai svarbūs, kad juos būtų galima lengvabūdiškai leisti užimti atsitiktiniams veikėjams. Šie artėjantys savivaldos rinkimai parodys ir galimas kito Seimo jėgas. Taigi rinkimai bus rimti ir jiems ruošiamasi labai intensyviai.
Tos pačios abstrakčios apeliacijos į visuomenę dėl tvarkos, demokratijos, teisingumo. Tačiau situacija šalyje kelia didžiulę emocinę įtampą ir panašaus pobūdžio judėjimai taps neišvengiami, reikalingi jei ne revoliucinei veiklai, tai supykusių masių emocijoms suvaldyti ir organizuotai nukreipti nepavojinga kryptimi.
Kaip visada problemos šerdį sudaro 30–40 proc. rinkėjų, kurie neturi pastovios politinės nuostatos ir balsuoja vadovaudamiesi „atsitiktiniais“ impulsais. Tie, kurie suvaldys šiuos emocingus ir nesuvaldomus rinkėjus, – dominuos politikoje. Mes matėme, kaip Tautos prisikėlimo partija per rinkimus į Seimą surinko tokių rinkėjų balsus ir tapo viena svarbiausių partijų Seime. Pavyzdys labai patraukiantis ir vertas pakartojimo. O tokie „pakartojimai“ būna beveik per visus rinkimus. Populistiniai politikai ir politinės struktūros tiesiog persmelkė rinkimų procesus.
Pažvelkime į neseniai sukurto Jungtinio demokratinio judėjimo, kuriam imasi vadovauti Kęstutis Čilinskas, veikimo priemones ir argumentų sistemas. Tos pačios abstrakčios apeliacijos į visuomenę dėl tvarkos, demokratijos, teisingumo. Tačiau situacija šalyje kelia didžiulę emocinę įtampą ir panašaus pobūdžio judėjimai taps neišvengiami, reikalingi jei ne revoliucinei veiklai, tai supykusių masių emocijoms suvaldyti ir organizuotai nukreipti nepavojinga kryptimi. Kuria kryptimi bus einama – politikų išminties ir pilietiškumo reikalas.
Kitas judėjimas – „Žalgirio judėjimas“, inicijuotas „Respublikos“ laikraščio, savotiškai demonstruoja iš principo naują politinio veikimo modelį. Čia ne masės kuria ir ne masėse formuojasi spontaniškas veiksmas, bet sąmoninga, per visą Lietuvą išskleista leidybos grupė užleidžia savo organizacinę sistemą politiniam tikslui pasiekti. Kuriama organizacija turi visus partijos atributus ir buria šalininkus pasitelkdama į pagalbą laikraštį. Nenustebsiu, jei atėjus tinkamam metui šis judėjimas paskelbs savo rinkimų interesą ir pasieks atitinkamą rezultatą. Bet kam jis atstovaus ir kokius bei kieno uždavinius įgyvendins, pamatysime tik po rinkimų.
Nemanau, kad Jungtinis demokratinis judėjimas sugebės sutelkti aplink save visus nepatenkintuosius. Viena jautriausių šiandienos problemų yra pensininkų socialinė padėtis, jų pensijos, sveikatos priežiūros sistema ir buities sudėtingumas. Nors pensininkai ir suskaldyti teritoriškai, jie yra vieningi kaip socialinė grupė. Tačiau egzistuojančios, pensininkams atstovaujančios politinės partijos turi šansą sukoncentruoti jų reikalavimus ir tapti realiu jų atstovu politinėje arenoje. Reikia manyti, kad savivalda taps viena pagrindinių arenų, kur pensininkai gali siekti įgyvendinti savo siekius organizuotai, per jiems atstovaujančią jėgą.
Taigi politinėje arenoje jau įsitvirtinusios partijos turėtų jausti naujų konkurentų atėjimą. Kaip jos išspręs santykius su naujomis jėgomis, taip ir susiformuos naujų savivaldos struktūrų valdžia. Kova bus įnirtinga.
