Mes, akcijos iniciatoriai Kaune, pradininkai Lietuvoje, dirbę be jokio atlygio, tie, kurie keičiantis valdžioms matėme daug ko ir visko, buvome kantrūs ir gebėjome prisitaikyti prie įvairaus plauko valdininkų, prie daugelio iš jų abejingumo, išmokome suktis iš, atrodė, išeičių neturinčių situacijų, su entuziazmu gaišome asmeninį laiką ir dėjome pastangas, kad akcijos įvyktų ir apie jų tikslus sužinotų ir prisidėtų kuo daugiau pavienių žmonių ir įmonių.
Šiais metais Všį „Darom komanda Kaune“ vienbalsiai nutarėme, kad, deja, tai paskutinė akcija, dėl kurios sukome galvas ir stengėmės „užkulisiuose“ mindami savivaldybės slenksčius ir visame organizaciniame procese.
Kuri dingo pagrindinė „Darom“ idėja?
„Darom“ – tai pasaulinio masto organizacija, idėja, apimanti didžiulį skaičių savanorių, kurie darbuojasi gamtos labui, jos ženklas – puikiai žinomas. Tai nėra vienkartinis susirinkimas talkai, tai gyvenimo būdas, požiūris, kuriuo siekiama užkrėsti kuo daugiau žmonių, ugdyti jaunąją kartą. Tikslas nėra pakelti šiukšlę kartą per metus, tikslas – nenumesti šiukšlės kasdien.
Šiais metais Všį „Darom komanda Kaune“ vienbalsiai nutarėme, kad, deja, tai paskutinė akcija, dėl kurios sukome galvas ir stengėmės „užkulisiuose“ mindami savivaldybės slenksčius.
Skambios frazės, naujas populistinis šūkis ir akcijos pavadinimas – „Kaunas tvarkosi“, dovanos, pažadai, prizai, atrakcijos, rūšiavimo „edukacijos“, problemiškiausiuose (?) miesto taškuose – tai „Darom“ įvaizdis Kaune. Tokie toli gražu nepasiteisinę šaukiniai viešumoje kaip: „akcija „Darom“ Kaune bus išskirtinė“, „rekordinis dalyvių skaičius“ ir pan.
„Užkulisiuose“ – krūvos pinigų didžiausiems plakatams mieste, reklamai radijuje, tariamai „edukaciniams“ taškams vienuolikoje miesto švarinimo taškų, „edukaciniai“ lankstinukai, kurie patys yra šiukšlės ir savaime prieštarauja tvarkymo, rūšiavimo ir perdirbimo idėjai iš esmės.
Kai dar pernai keičiantis valdžioms nebuvo lėšų NIEKAM, pirštinėms, maišams, surinktoms atliekoms išvežti, nebuvo skambių frazių, nebuvo reklamos, žmonių susirinkdavo daugiau negu šiais metais, o šaukiama buvo apie 10 000 būsimų dalyvių, kai tuo tarpu populiariajame Facebook’e pasižymėjo 401 dalyvaujantis. Kur džiaugsmo šūksniai po išskirtinės akcijos su daugiatūkstantinėmis miniomis?
Galbūt ne visiems jaučiamas, bet labai neskanus politinis prieskonis šiemet Kaune. Visiškas ignoravimas visų pagrindinių „Darom“ idėjų ir tikslų, mūsų siūlymų, pastebėjimų, replikų, užbėgimų už akių, rūšiavimo pamokėlės vietose, kur atliekų buvo sunkoka rasti... Galiausiai – didelis mūsų apmaudas, suvokus, kad šiemet Kauno valdžios ir, ko gero, pritariant Vilniaus „Darom“ valdžiai, akcijos prioritetais tapo įvaizdis, viešinimas, noras pasirodyti tų, kurie vargiai dalyvavo ankstesnėse akcijose (na, bent jau dar nešaukė apie tai garsiai).
Tikrąja problema išlieka „šiukšlynai“, kuriuose surinktos atliekos nebetinkamos rūšiavimui, kurias surinkti reikia ne tik laisvo laiko, bet ir moralinio nusiteikimo, vietos, kuriose renkančių atliekas pažiūrėti patogiai automobiliu neprivažiuosi. Daugiabučių kiemuose seniai stovi rūšiavimo konteineriai, pamokėlių seniai daug pravesta.
Ar mums vieniems tai atrodo kaip prasilenkimai su logika, kaip tikro šlamšto priedanga pamokėlėmis ir lankstinukais apie rūšiavimą, kaip politinė reklama su „Darom“ ženklu?
Apmaudas apmaudu, valdžia sau, mes sau – šiukšles rinkome ir rinksime kiekvieno organizuojamo pėsčiųjų ir baidarių žygio metu, kiekvienoje akcijoje, ekologinį mąstymą skatinome ir skatinsime kasdieniais darbais, o ne skambiomis frazėmis.
Nemunas Tumavičius yra vienas iš akcijos „Darom“ Kaune senbuvių, VšĮ „alfa“ renginiai įkūrėjų
