Pirmąjį šių metų pusmetį eksportas į Vokietiją buvo 2,9 proc. mažesnis nei prieš metus, o į Prancūzija išvežta 0,7 proc. mažiau prekių. Tai yra tiesioginė euro zonos skolų krizės pasekmė Lietuvai. Ir toliau besitraukiant šio regiono ekonomikai, pagrindinis Lietuvos gamintojų iššūkis bus išlaikyti jame užimamą rinkos dalį, todėl ir antrąjį šių metų pusmetį nereikėtų tikėtis eksporto augimo vakarų kryptimi.
Tačiau Lietuvos užsienio prekyboje pastebima ir teigiama tendencija – sparčiau auga eksportas į krizės nekaustomas kaimynes – Latviją, Estiją, Švediją bei beveik visas NVS šalis. Stiprėjančios Baltijos šalių ekonomikos lėmė, kad Lietuvos eksporto augimas į Latviją ir Estiją pirmąjį šių metu pusmetį siekė, atitinkamai, 20,6 ir 26,7 procento. Skandinavijos ir NVS šalių valiutų atžvilgiu pingantis euras ir toliau didins Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą šiose rinkose, todėl tikėtina, kad šių šalių dalis bendroje eksporto struktūroje didės.
Pirmąjį pusmetį sparčiausiai augo Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę ir buvo net 62,3 proc. didesnis nei prieš metus. Tačiau šis augimas yra susijęs tik su pasikeitusiais naftos produktų srautais – didelė dalis naftos perdirbimo gamyklos „Orlen“ produkcijos anksčiau eksportuojamos į Lenkiją šiuo metu yra išvežama į Jungtinę Karalystę. Dėl to matome ir ženklų eksporto sumažėjimą į Lenkiją. Tačiau dėl pingančio zloto kitų prekių ir paslaugų eksportas į šią kaimyninę šalį ir toliau augs.
Eksporto struktūroje ir toliau mažėja lietuviškos kilmės prekių dalis. 2008 metų pirmąjį pusmetį siekusi 71,6 procento, pernai per tą patį laikotarpį ji sudarė 64,8 proc., o šiemet dar sumažėjo iki 62,1 procento. Ši tendencija nėra susijusi su Lietuvos gamintojų konkurencingumu, o rodo sėkmingą reeksportuojančių įmonių veiklą.
Teigiama tendencija yra ir tai, kad antrąjį šių metų ketvirtį iki 1,34 milijardo litų sumažėjo užsienio prekybos deficitas. Pirmąjį šių metų ketvirtį deficitas buvo daugiau nei dvigubai didesnis – siekė 2,87 milijardo litų ir buvo didžiausias nuo 2008 metų pabaigos. Tačiau tol, kol Lietuva išlieka priklausoma nuo elektros energijos ir kitų energetinių išteklių importo, tikėtis subalansuotos užsienio prekybos nereikėtų.
Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
