Be to, laukiant kai kurių mokesčių didėjimo NVS šalyse, sparčiai augo transporto priemonių reeksportas į šias šalis. Tačiau panašiais tempais didėjo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas – nuo recesijos kamuojamos Europos eksportuotojai nusisuko į kaimynines, bei rytų rinkas. Įmonių konkurencingumą ir šiemet išliksiančias geras eksproto tendencijas rodo ir sausio mėnesio pramonės duomenys – apdirbamoji gamyba paaugo net 10 procentų.
Namų ūkių vartojimas pernai taip pat buvo svarbus augimo variklis – per metus jis išaugo 4,7 procento. Vartojimas augo sparčiau nei darbo užmokesčio fondas, todėl tikėtina, kad gyventojai mažesnę dalį savo pajamų skyrė santaupoms. Šiemet vartojimą skatins ir pradėsiantis augti realus darbo užmokestis, ir gerėjantys lūkesčiai – vasario mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis pasiekė aukščiausią lygį nuo 2008 metų pradžios.
Pernai ekonomikos augimą slopino vienintelis veiksnys – įmonių nerimas dėl ateities. Dėl šios priežasties ženkliai sumažėjo įmonių atsargos bei investicijos.
Materialinės investicijos pernai buvo 9,5 proc. mažesnės nei prieš metus, o šiek tiek paaugo tik investicijos į gamybos priemones. Nerimo priežasčių šiemet įmonės matys mažiaus, todėl spartesnis inveticijų augimas lems ir spartesnį BVP augimą, kuris šiemet, prognozuojame, sieks 4 proc.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis
