 |
Labiausiai per gegužę pabrango avalynė, drabužiai, tabako gaminiai ir komunalinės paslaugos, o dauguma maisto produktų ir transportas atpigo. Ekonomistų teigimu, pirmaisiais šių metų mėnesiais vyravęs spartesnis kainų augimas jau baigėsi. „Dėl sezoninių veiksnių ir pasaulinių tendencijų mažės maisto produktų kainos, o dėl pastebimai atpigusios naftos kris kuro ir transporto kainos“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo vertinimu, kaip ir praėjusiais metais, šiemet pagrindinė kainų pokyčių priežastis ir toliau bus ne atlyginimų ar kitų sąnaudų augimas, o žaliavų ir prekių kainos pasaulinėse rinkose. Apie mažėsiančias kainas signalizuoja ir gamintojų parduodamos produkcijos kainos, kurios gegužę mažėjo jau antrą mėnesį iš eilės.
Per gegužės mėnesį „Swedbank“ prekių indeksas, apibendrinantis daugumos prekių biržose prekiaujamų produktų kainas, sumažėjo 7,3 procento. Maisto produktų ir gėrimų indeksas pastaraisiais mėnesiais taip pat mažėjo, o gegužę šių produktų kainos buvo 18 proc. mažesnės nei prieš metus. Pasaulinėse prekių biržose prekiaujamų grūdų kainos šiuo metu yra 16,9 procentų mažesnės nei prieš metus. Tačiau Lietuvoje duonos ir grūdų produktų kainos šiuo metu Lietuvoje yra beveik tokios pat kaip prieš metus, o mažiau kainuoja tik aliejai, riebalai, vaisiai ir daržovės, kurios atpigo labiausiai – beveik 15 procentų.
Naftos kaina šių metų kovą buvo pasiekusi 129 JAV dolerius už barelį, tačiau jau šios savaitės pradžioje buvo nukritusi iki 98 dolerių, arba apie 24 procentus. Tiesa, dėl JAV dolerio atžvilgiu pingančio euro, naftos kaina eurais atpigo tik apie 20 procentų. Vis tik tai nemenkas svarbiausios pasaulio žaliavos kainos pokytis, kurį netrukus turėtų pajausti ir Lietuvos gyventojai. Nerijaus Mačiulio nuomone, naftos kaina kurį laiką turėtų išlikti dabartiniame lygyje, o dėl to A95 rūšies benzino kaina Lietuvos degalinėse galėtų nukristi iki maždaug 4,65 litų už litrą.
Deja, jau nuo kito mėnesio didės komunalinių paslaugų kainos, tai lems nuo liepos 1 dienos buitiniams vartotojams 22 proc. brangstančios dujos. Ekonomisto vertinimu, stebint pastarąsias tendencijas naftos rinkoje galima teigti, kad šis kainų didėjimas yra nepagrįstas. Jei naftos kainos panašiame lygyje liks ir antrajame šių metų pusmetyje, dėl to mažės ir Lietuvos importuojamų dujų kaina. Nors dujos sudaro tik 1,6 procento išlaidų vidutinio Lietuvos gyventojo vartojimo krepšelyje, toks didelis dujų kainų šuolis, „Swedbank“ skaičiavimais, metinę infliaciją padidins 0,35 procentinio punkto. Tai gali būti viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios kitą pavasarį bus netenkinamas kainų stabilumo Mastrichto kriterijus.
