Daugelis mano, kad kompiuteriai daugelį žmonių pavers bedarbiais ir atliks visus darbus už juos. Visgi tai nėra pirmoji tokia drastiška darbo rinkos transformacija.
1800-aisiais Jungtinėje Karalystėje ne maža dalis žmonių dirbo tekstilės pramonėje, o tai buvo varomoji Anglijos ekonomikos dalis. Tačiau po truputį paprastus darbuotojus gamyklose pradėjo keisti garo mašinos, kurios daug tiksliau ir greičiau atlikdavo darbą. Milijonai žmonių liko be pastovių pajamų, dėl to 1811-aisiais „Luddites“ darbininkų judėjimas pradėjo masiškai naikinti automatines tekstilės mašinas, dėl ko nukentėjo tiek Anglijos ekonomika, tiek patys darbininkai.
Tačiau šių kovų galėjo ir nebūti – patys darbininkai siūlė įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų mokamos pašalpos bedarbiams, o fondas būtų surenkamas iš padidėjusio gamyklų pelnų dėl automatizacijos. Pasaulis nebuvo pasiruošęs tokioms drastiškoms permainoms.
Šiandien gyvename daug labiau kompleksiškame pasaulyje – turime galimybes keliauti, mokytis ir tobulėti. Bet kasdieniame darbe vis dažniau susiduriu su skeptikų nuomonėmis, kad IT bendrovės kuria produktus, kurie vėl milijonus žmonių pavers bedarbiais, o galiausiai kompiuteriai užvaldys mus pačius.
Tai nėra tiesa. Interneto paplitimas ir kompiuterizacija įrodė, kad tai duoda daug daugiau naudos nei žalos. Žinoma, atsivėrusios galimybės kartais naudojamos ir blogiems tikslams, bet noriu pateikti šiek tiek statistikos – gyvenimo trukmė nuo 1980-ųjų pailgėjo beveik dešimčia metų, o tai lemia stipriai pagerėjusi medicina ir atliekami moksliniai tyrimai. Visa tai – dirbtinio intelekto ir kompiuterizacijos nuopelnas.
Dar vienas įdomus faktas – nuo 2010-ųjų metų „mikro“ įmonių skaičius Europos Sąjungoje padidėjo kiek daugiau kaip dešimčia procentų – nuo 19,2 mln. iki 22 mln. įmonių. Lietuvoje 2010-aisiais „mikro“ įmonių buvo 53 732, o 2017-aisiais tokių turime jau daugiau kaip 70 tūkstančių.
Tam nemažą įtaką turi ir informacinės technologijos, kurios daug paprasčiau leidžia kiekvienam pradėti savo verslą ir kurti naują produktą ar paslaugą. Investicijos į reklamą, rinkos tyrimus ir verslo pradžią dar niekada nebuvo tokios mažos, jeigu lygintume su tuo, kokia situacija buvo prieš trisdešimt ar daugiau metų.
Dirbtinis intelektas ir naujausios technologijos kuria naujas galimybes. Mokslininkai skaičiuoja, kad dėl to jau po dešimties metų rinkoje egzistuos 20–30 naujų specialybių, apie kurias dabar mes net neįsivaizduojame. Kitas įdomus faktas yra tas, kad per paskutinius penkerius metus su dirbtinio intelekto technologijomis dirbančių žmonių poreikis išaugo penkis kartus ir kiekvienais metais tik didėja – tai yra puikios galimybės jauniems žmonėms, o aukštosios mokyklos turi kuo greičiau prisitaikyti prie šių darbuotojų rinkos pokyčių.
Mūsų bendrovė IT ir dirbtinio intelekto srityje dirba jau daugiau kaip dešimt metų, ir per visą šį laikotarpį mes supratome vieną dalyką – kompiuteris niekada nepakeis žmogaus, tačiau kompiuteris gali atlikti tam tikrus veiksmus už darbuotoją – skaičiuoti, atlikti kitus monotoniškus darbus. Ir tuo turi džiaugtis tiek pats darbuotojas, tiek įmonės vadovas, kadangi darbas bus vis labiau produktyvesnis – darbuotojai visą laiką galės skirti naujų produktų kūrimui, užsiimti kita svarbia veikla.
Ir tai yra tik maža dalis pavyzdžių, kodėl dirbtinis intelektas bus didelė parama verslui ir pagalba kiekvienam iš mūsų.
Nerijus Raudonis yra IT bendrovės „Megodata“ savininkas, kuri dirba su dirbtinio intelekto technologijomis.
