Lietuvos BVP ir jo statusas
Europos Sąjungos statistikos agentūros Eurostato duomenimis, Lietuvos 2013 m. BVP pagal perkamąją galią vienam gyventojui siekė 74 proc. ES vidurkio ir pralenkė Estijos BVP, pasiekusį 72 proc.
Tuo tarpu mūsų atlyginimų vidurkis 2013 m. buvo 2316 Lt, o estų – 3462 Lt. Tai paaiškinti galima tuo, kad į BVP sudėtį įeina ir šešėlinės ekonomikos produkcija, bet niekas nežino, koks jos dydis, tad jos įskaitymui į BVP plačios durys, o visiems žinoma, kad Graikijai daug metų sekėsi (o gal ir toliau sekasi?) pateikti Eurostatui pagražintus duomenis. O kuo mes blogesni?
Labiau patikėti galima tuo, kad Portugalijos vidutiniai atlyginimai siekė 4869 Lt, o neužginčijimai paties vidurio Europos šalies Čekijos – 3362 Lt. Ginčytis galima, ar Baltarusija yra Vidurio Europos šalis, o jei taip, tai Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygis tikrai yra žymiai aukštesnis.
Išlieka klausimas, ar mūsų valdžiai geriau patinka puikuotis ekonomine pažanga, ar šešėline ekonomika, ar nesukti sau galvos dėl žmonių uždarbių ir dėl Kremliaus sankcijų pasekmių.
Pirk prekę lietuvišką
Kremliaus sankcijos ir afrikinis kiaulių maras užprogramuoja nedarbo augimą, ekonomikos ir biudžeto pajamų smukimą.
Kremliaus sankcijos ir afrikinis kiaulių maras užprogramuoja nedarbo augimą, ekonomikos ir biudžeto pajamų smukimą.
Nors lozungas „pirk prekę lietuvišką“ prilygsta protekcionizmui ir prieštarauja laisvos prekybos principams, Didžiosios Britanijos premjerė M.Thatcher savo laiku buvo iškėlus lozungą „buy british“ (pirk britišką).
Sveikintina būtų, jei mūsų žiniasklaida labiau propaguotų lozungą „pirk prekę lietuvišką“, nes tokios taktikos prisilaikant mums ekonominės krizės nebaisios. Norisi tikėtis, kad mūsų vartotojai jau ir taip pradėjo mažiau pirkti rusiškos vodkos ir rusiškų konservų, mažiau degalų pilasi iš „Lukoil“ degalinių ir daugiau kitų importinių prekių pakeis lietuviškomis.
Kadangi mūsų eksportas jau dabar traukiasi, o tikėtis, kad jis artimiausiu laiku atsigaus – nerealu, tai geriausias receptas būtų jo smukimą kompensuoti augančia vidaus paklausa, kuri priklauso nuo piliečių perkamosios galios.
Tačiau, kaip tyčia, artėjantis euro įvedimas išprovokavo kainų kėlimą. Geriau negu nieko yra „Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumas“, kuriuo remiantis kai kurie verslininkai įsipareigojo nekelti kainų. Tačiau šis memorandumas gerokai vėluoja, nes daugelis prekybininkų jau spėjo pakelti kainas.
Esant tokiai situacijai kaip dabar Lietuvoje, vakarietiškos profsąjungos jau seniai būtų išsireikalavusios pakelti atlyginimus. Jau tikrai pribrendo laikas kelti atlyginimus, pirmiausia mažiausius. Kompetentinga, atsakinga ir veikli vyriausybė (iš kur tokią paimti?) tai jau būtų įgyvendinusi.
Esant tokiai situacijai kaip dabar Lietuvoje, vakarietiškos profsąjungos jau seniai būtų išsireikalavusios pakelti atlyginimus. Jau tikrai pribrendo laikas kelti atlyginimus, pirmiausia mažiausius.
Kaip įrodė ikšiolinių minimalių atlyginimų kėlimų patirtis ir rodo paprasčiausi ekonominiai skaičiavimai, Lietuvos sąlygomis padidinus minimalius mėnesinius atlyginimus (MMA) pagerėja ne tik vargingiausių gyventojų materialinė padėtis ir šalies ekonominė situacija, bet išauga net valstybinio ir „Sodros“ biudžetų pajamos.
Tai paaiškinama tuo, jog privačiame sektoriuje MMA gaunančių darbuotojų yra apie 80 tūkst., o valstybiniame – tik apie 20 tūkst.
Priimtina būtų pakelti MMA bent 150 Lt, t.y. iki 1150 Lt, kas atitiktų 333 eurų, nuo 2015 m. sausio mėn.
Valstybiniam biudžetui mėnesinio uždarbio fondo išlaidos išaugtų 3,93 mln. Lt, nes darbdaviai privalo 31 proc. nuo bruto atlyginimo mokėti „Sodrai“ (20 000x[150+46,5]). Į valstybės biudžetą sugrįžtų 2,25 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio pavidalu (100 000x150x0,15). Iš 150 Lt padidėjusio bruto uždarbio į rankas paklius 114 Lt (atskaičius 15 proc. pajamų ir 9 proc. „Sodros“ mokesčio), ir darant prielaidą, kad iš jų 100 Lt bus išleidžiama prekėms ir paslaugoms apmokestinamoms 21 proc. tarifu, o dalis dar akcizais, tai sudarytų bent 24 proc. apmokestinimą ir 2,4 mln. Lt (100000x100x0,24) biudžeto pajamų. Tuo būdu biudžeto pajamos viršytų išlaidas 0,75 mln. Lt. (2,25+2,4-3,9). Be šio artimiausio efekto, išaugusi perkamoji galia ir paklausa jau vidutinės trukmės laikotarpiu generuos naujas darbo vietas, o tuo pačiu ir biudžeto pajamas.
Didžiausią naudą turės „Sodros“ biudžetas, nes nuo išaugusio atlyginimo visi darbdaviai 31 proc. perves šiam biudžetui, tad mėnesinės „Sodros“ pajamos išaugs 4,65 mln. Lt(100 000x150x0,31). Be to, kai kurie socialinių pašalpų gavėjai gali prarasti teisę į pašalpas, tad „Sodros“ biudžetas gali kas mėnesį sutaupyti kelis šimtus tūkstančių ir daugiau litų.
Privataus sektoriaus darbdaviams mėnesinės išlaidos turėtų sudaryti 15,72 mln. Lt (80 000x[150+46,5], tačiau „vokelių“ mokėtojams finansinė našta bus mažesnė, nes jie tikriausiai apie 150 Lt paplonins vokelius. Kai kuriems darbdaviams finansinė našta gali būti sunkiai pakeliama, tad tokiais atvejais valstybė galėtų jiems suteikti beprocentinius kreditus.
Akivaizdu, kad artimiausiu metu tikslinga būtų padidinti MMA, bet mūsų profsąjungos neveiklios, o vyriausybei patogiau postringauti nei veikti.
Lietuva galėtų
Akivaizdu, kad artimiausiu metu tikslinga būtų padidinti MMA, bet mūsų profsąjungos neveiklios, o vyriausybei patogiau postringauti nei veikti.
Prieš Seimo rinkimus „darbiečiai“ žadėjo 1509 Lt MMA, „tvarkiečiai“ – progresinius mokesčius, o po rinkimų finansų ministras – „priartinti Lietuvos ekonomiką prie vokiškojo modelio“.
Vokiškasis modelis tarp kitko reikštų 7 proc. tarifą maisto produktams. Lietuva galėtų (jei norėtų) įgyvendinti bent 9 proc. PVM mokestį maisto produktams, bet biudžeto pajamų praradimą reikėtų kompensuoti.
Tam labiausiai peršasi nekilnojamo turto, transporto priemonių ir didelių gyventojų pajamų papildomas apmokestinimas. Žinant mūsų vyriausybės mentalitetą, ekonomiškai pagrįstų reformų įgyvendinimo tikėtis galima tik dar sunkiai prognozuojamoje perspektyvoje.
