Alaus alkoholizmas Lietuvoje išaugo iki neregėto masto. Ypač populiarus alus tarp jaunų žmonių, tai yra tarp tų, kurie laiduoja tautos tęstinumą. Iš alaus, tauraus senovinio gėrimo, skirto atsigerti, bet ne pasigerti, pelno godulys padarė vieną klastingiausių natūralios, tradicinės, per amžius susiklosčiusios gyvensenos žudikų.
Gali išgirsti: „Kiek tame aluje alkoholio? Trys, penki, maksimum dvylika procentų. Alus – tai ne degtinė. Kaip jis gali būti žalingas?“.
Kokios yra priežastys, dėl kurių vertėtų jums pasiūlytą alaus bokalą išpilti į unitazą?
PIRMOJI priežastis
Nei vyras, nei boba, o kažkoks... bobėnas
Alaus reklama itin eksploatuoja „tikro vyro“ įvaizdį – „žengia vyrai linksmai, tvirtai mušdami koją ...“ Ar iš tikro vyriškumas ir alus – neatskiriami?
Tai, kad pernelyg vartojant alų užauga viršsvoris, mes žinome. Bet kad alus padaro žmogų belyčiu, žino nedaugelis. Nors iš tiesų nutukimas ir lyties netekimas yra to paties proceso, vykstančio pernelyg siurbiant alų, pasekmė. Apyniai, kurie suteikia alui kartumo, turi taip vadinamų fitoestrogenų, kurie yra priskiriami hormonams. Paprasčiau tariant, stiprus alus yra hormonas, kurį pats žmogus įsiveda į savo organizmą.
Jei tas hormonas jam – šiuo atveju vyrui – yra svetimas, vyras pradeda keistis. Keičiasi ne tik jo kūnas, bet ir papročiai, charakteris. Ant pilvo, šlaunų pradeda augti riebalai, plonėja balsas, netgi formuojasi krūtys... Žodžiu, vyras bobėja. Būna netgi, kad iš krūtų pradeda sunktis pienas, o apie vyriškąsias potencijas geriau ir nekalbėti... Būdingas alaus gėrikas – nesveikai nutukęs, šlapimu dvokiantis sugadintais inkstais subjektas, gebantis tik ožio balsu bliauti tribūnoje ir visiškai bejėgis žaidimų aikštelėje.
Su moterimis – kitaip. Be saiko geriant alų, moteriškųjų hormonų jų organizme daugėja virš normos, o tai galų gale veda į nevaisingumą.
ANTROJI priežastis
Alui – taip, narkotikams – ne?
Tarp kitko, ar žinote, kas yra apynys? Tai – biologinis kanapių giminaitis, kartais šie augalai netgi kryžminami. O iš kanapių, kaip žinoma, yra gaminamas hašišas ir marihuana. Apynyje, beje, yra morfino, kuris yra bazinis produktas gaminant opiumą ir heroiną. Taigi gerdamas alų, į savo organizmą įvedi narkotikus, pratini prie jų. Štai ką rašo apie apynius toksikologijos vadovėlis:
„Apynys (humulus lupulus L.) priklauso tam pačiam šilkmedinių (moraceae) pogrupiui, kaip ir kanapė (cannabis setiva L., cannabis ruderalis Jan.). Naudojant saikingai, veikia raminančiai, antiseptiškai, malšina skausmą, varo šlapimą, gerina apetitą. Tačiau didelės dozės lokaliai dirgina gleivinę ir odą, gali sukelti vėmimą, dermatitą, nervinius sutrikimus [...]. Šeriamos sutrintomis spurgomis pelės nugaišta per 5 dienas. Karvių, ėdančių apynius, pienas apkarsta, o nuo didesnių kiekių joms sutrinka virškinimas, atsiranda prieskrandžių parezė, viduriavimas. Kiaulėms pasireiškia nerviniai sutrikimai, ir jos gana greit nugaišta. Ypač kenksmingi apyniai paršingoms kiaulėms. Skrodžiant gyvulius, nustatomas katarinis gastroenteritas, kepenų distrofija, kraujo stazė organuose. Apynių spurgų ekstrakto DL50 pelėms – 314 ml/kg.“
TREČIOJI priežastis
Alus – ne degtinė?
Taip sakoma liaudyje. Tačiau specialistai žino, kad degtinėje yra tam tikrų medžiagų, vadinamų fuzeliais, kurios iš esmės yra nuodai. Betgi aluje jų yra nepalyginamai daugiau. Fuzelių sukeliamų ligų puokštė – katarakta, makulopatija, o taip pat krūties vėžys.
KETVIRTOJI priežastis
Kas pelnosi iš alaus?
Ar teko girdėti, kad Vakaruose alaus vartojimas mažėja? Tikriausiai ne. Rusai priversti buvo netgi išleisti specialų įstatymą kovai su vaikų alaus alkoholizmu. Lietuvoje alaus reklama siautėja, nerdamasi iš kailio, varžydamasi, kuris alus kurį perspjaus...
Dedamasi dideliais mecenatais, be kurių žlugtų sportas, kultūra, nukentėtų socialinė šalpa. Šiose „lenktynėse be taisyklių“ spekuliuojama viskuo, netgi patriotiniais jausmais, iškraipoma ir subanalinama istorija. Alaus magnatų pastangomis (serviliškoms TV padedant) buvo išniekinta archainė, žygeivių ir disidentų su tokiais vargais atgaivinta Rasos šventė, kuri virto girtu šlitinėjimu pakrūmėmis ir deginamų padangų smarve.
Būna ir paradoksų – antai vienas aludarių avataras, tūlas Saulius Galadauskas (beje, buvęs ateitininkas-idealistas) pareiškė, kad jo bravoras rems „antialkoholinę kampaniją“. Aritmetika paprasta – antialkoholinei reklamai bus skiriami centai, o šitokia klasta išvilioti litai pasiliekami sau, tokiu būdu tunkant iš ydos skatinimo.
Taigi, vaikine... Ar nori tapti panašus į pilvotą babcę iš turgaus? Ar nori paruošti savo organizmą narkotikų traukai? Ar nori remti alaus pampūzus, kad jie galėtų savo „mersus“ pakeisti „rols-roisais?“ Ar nori būti avinu, kurį mausto kas netingi?
Tada mauk alų lig žemės graibymo.
