Europos Parlamentas prieš penketą metų aiškiai prabilo apie dvi didžiąsias tironijas XX amžiaus Europoje. Viena seniai įvardyta. Kita – nelyginant gliti šmėkla, išslystanti ir besivaipanti. Valdė pusę Europos ir dar nežinia kiek Azijos. Tai vien jos sąskaitoje tie šimtas milijonų, neskaičiuojant negimusiųjų. Tai per 70 metų egzistavusi realybė, kurios nusikaltimas dar nesuskaičiuotas, tad ir nusikaltėlis vis dar sutartinai neįvardytas.
Komunizmas ar „sovietinis komunizmas“? (Neužgaukim italų komunistų.) Mokymas ir praktik, ar tiktai praktika? (Tikintieji klasių kovos mokymu tegarbina Marxą toliau, tai tik praktiškai priešus naikinant būta nesaikingumų.) Rusijos (arba sovietinių) komunistų diktatūra, sistema, režimas? Gal tik „stalinizmas“, niokojęs ne vien vargšę Rusiją, gal specifinis ten gimęs bolševizmas – abu istoriniai vardai kilę iš tirono asmenvardžio ir iš tironiškos, valdžią uzurpavusios organizacijos pravardės? Ką jie šiandien kam sako?
Nusikaltėlis tikrai įsisiautėjo ir atsiskleidė, kai užvaldė valstybę ir valstybes. Tada jau neišvengiamai valstybė tapo ir reiškėsi kaip nusikaltėlė. Vykdė nusikaltimus savo pačios beteisių valdinių ir kitų valstybių, jų tautų atžvilgiu. Kas ji, nejau neįvardyta? – Kurgi, pati suktai įsivardijus.
Didžioji tironija Europos rytinėj pusėj turėjo prasimaniusi apgaulingą vardą – SSRS, Sovietų Sąjunga, nors jokių respublikų, jokios žmonių susitarimo sąjungos nebuvo ten anei padujų. Tiek to, palikim šleivą vardą tikintiesiems, bet suvokim turinį.
Pastatas ant kaulų, nes statybinė medžiaga buvo neapykanta kitokiems bei kitaip manantiesiems, panieka silpnesniesiems ir žmogui apskritai. Ėjo statyba ant pasaulio griuvėsių (toks buvo net himnas) ir spartuoliška gamyba pirmiausia įrankių, kaip griauti dar plačiau aplink save, pajungti, užvaldyti žemes, tautas, galų gale – visą pasaulį! Toks tat atvirai skelbtas ir dvaro dainių apdainuotas įkvepiantis tikslas. (Stalinas: prisiekiu plėsti Sovietų Sąjungą!) Dėl to ir visi nusikaltimai.
Kas turi šautuvą – valdo kaimą. Kas jėga užgrobė valdžią – turi ISTORIJOS dovanotą „teisę“ daryti bet ką. Jei Dievo nėra – viskas galima. Taip manyta, ir ko gera – ne vien praeityje. Todėl nusikaltėlio vardo pamiršti nevalia. Tegu Rusija jo nusikrato, nusikerta smegenų bambagyslę, ir broliškai apsikabinsim.
