Tarkime, kad Petraičiai yra statistinė šių dienų Lietuvos šeima. Petraitė su Petraičiu gyvena senos statybos daugiabutyje su dviem mažamečiais vaikais ir kartu laikinai apsistojusiu bedarbiu Petraitės broliu. Abu Petraičiai darbus turi ir gauna vidutinį darbo užmokestį. Vadinasi, bendros šeimos pajamos per mėnesį metų pabaigoje sudarė maždaug 1,2 tūkst. eurų arba 94 eurais daugiau negu pernai. Kaip ir daugumai gyventojų, Petraičiams norėtųsi didesnių pajamų, tačiau dėl savo finansinės ateities šeima šiuo metu jaučiasi gana užtikrinta.
Optimistines Petraičių nuotaikas palaiko tikėjimas, kad ir kitąmet atlyginimai Lietuvoje augs, o augimas nebus mažesnis nei šiemet. Vidutinis darbo užmokestis šiais metais didėjo beveik 8 procentais. Tikėtina, kad atlyginimai ir toliau kils, bet nebe taip sparčiai ir ne visiems. Prielaidas augimui kitąmet sudarys didėjantis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Varžydamiesi dėl jų darbdaviai gali būti priversti kelti atlyginimus.
Lietuvos namų ūkių einamosiose sąskaitose ir indėliuose kaupiamos santaupos per metus padidėjo 5,6 procento.
Kita Petraičių optimizmo priežastis – stiprėjanti viltis, kad Petraitės brolis pagaliau ras darbą ir išsikraustys iš jų buto. Jų viltis nėra iš piršto laužta, nes per šiuos metus šalyje išties sparčiai mažėjo nedarbo lygis ir dirbančiųjų skaičius padidėjo daugiau nei 25 tūkstančiais. Tiesa, pozityvi tendencija turi ir tamsiąją pusę – bedarbių gretas retino ne vien naujų darbo vietų kūrimas, bet ir tebesitęsianti aktyvi gyventojų emigracija. Per tris pirmuosius šių metų ketvirčius iš Lietuvos jau emigravo beveik tiek pat žmonių, kiek pernai per visus metus.
Turimos finansinės atsargos – dar viena priežastis Petraičių šeimai jaustis labiau užtikrintai dėl ateities. Lietuvos namų ūkių einamosiose sąskaitose ir indėliuose kaupiamos santaupos per metus padidėjo 5,6 procento. Jei Petraičiai vadovaujasi 10 proc. taisykle ir tokią dalį savo pajamų kas mėnesį atideda taupymui, vadinasi, šiemet jiems pavyko sutaupyti beveik 1,5 tūkst. eurų (palyginimui, pernai metais šeimos sutaupyta suma siekė kiek daugiau nei 1,3 tūkst. eurų).
Kita vertus, gerėjantys lūkesčiai dėl ateities gyventojus skatina ir kiek plačiau atverti pinigines. Remiantis statistika, vienas Lietuvos namų ūkis, taip pat ir Petraičiai, šiemet kas mėnesį vartojimui išleido maždaug 96 eurais daugiau nei pernai. Infliacija šalyje išsilaikė neįprastai žema, todėl galime daryti prielaidą, kad gyventojai buvo linkę įsigyti didesnės vertės pirkinius ar daugiau lėšų skirti kasdieniams poreikiams.
Metų pabaigoje kiek daugiau nei įprastai, ko gero, paišlaidavo ir Petraičiai – galbūt su šventine nuolaida įsigijo plačiaekranį televizorių, paruošė gausesnį kalėdinį stalą, o mažuosius Petraičius aplankė dosnesnis Kalėdų Senelis.
Ar tokios optimistinės Lietuvos namų ūkių nuotaikos išsilaikys ir ateinančiais metais? Greičiausiai taip, tačiau visiškai atsipalaiduoti neturėtume. Nors darbo užmokestis augs ir kitąmet, tačiau šalies ekonomistai prognozuoja, kad sulauksime infliacijos. Skaičiuojama, kad kitais metais ji bus trigubai didesnė nei šiemet ir gali siekti 3 procentus.
Infliacijos augimui įtakos turės brangstančios paslaugos ir augančios žaliavų kainos, kurios pabrangins daugelį vartojimo prekių. Tad nors ir baigiame metus optimistiškai, neskubėkime ištuštinti savo finansinių rezervų. Visada po kojomis jausti tvirtą finansinį pagrindą – to norėtųsi palinkėti visoms Lietuvos šeimoms Naujųjų metų proga.
Odeta Bložienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
