Įvertinus šalies demografines tendencijas, būsimųjų pensininkų ateities perspektyva atrodo niūri. Ką galime padaryti, kad iš pasyvių stebėtojų taptume aktyvūs savo ateities kūrėjai?
Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, ir pensinis amžius kasmet ilgėja. Nepriklausomybės pradžioje moterys į pensiją išeidavo sulaukusios 55-erių, o vyrai 60-ies metų. Vėliau pensinio amžiaus ribos tik tolo ir šiais metais ši riba atitinkamai siekia 61 ir 63 metus.
Skaičiuojama, kad dar po dešimtmečio pensinis amžius ir vyrams, ir moterims bus 65 metai, ir iki 2030-ųjų pensinio amžiaus gyventojų skaičius turėtų išaugti daugiau nei penktadaliu. Tuo tarpu vidutinė gyvenimo trukmė, priešingai, kasmet vis ilgėja. Visa tai tik rodo, kad X ir Y kartų atstovai arba 18-35 m. amžiaus šalies gyventojai savo orios senatvės užtikrinimu turėtų suskubti rūpintis jau šiandien.
Pasak finansų ekspertų, pirmas to žingsnis ‒ įprasti atidėti kad ir mažą sumą iškart, tik gavus atlyginimą. Susiformavus įpročiui atidedamą sumą geriausia būtų padidinti bent iki 10 proc. pajamų.
Gyvenantiems šia diena verta prisiminti, kad „Sodros“ senatvės pensija įprastai vidutiniškai sudaro šiek tiek daugiau nei 40 proc. dirbančiojo pajamų.
Pažangesnėse Europos valstybėse, pavyzdžiui Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, gyventojai atsideda ir po 20 proc. gaunamų pajamų, tad kodėl taip nedarome mes? Ar mums trūksta finansinių žinių ir drausmės, o gal įgūdžių ir patirties? O galbūt esame pernelyg savimi pasitikintys ir tikime, kad nesusidursime su jokiais finansiniais sunkumais, o mūsų senatvė bus finansiškai patogi ir ori? Gal iki to laiko įvyks perversmas ar stebuklas, užtikrinantis solidžias pajamas visai be jokių pastangų?
Gyvenantiems šia diena verta prisiminti, kad „Sodros“ senatvės pensija įprastai vidutiniškai sudaro šiek tiek daugiau nei 40 proc. dirbančiojo pajamų. Vadinasi, jei visą tą laiką, kol dirbate, gausite vidutinį atlyginimą, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius siekia 584 eurus per mėnesį, tai tikėtina, kad sulaukus pensinio amžiaus tektų tenkintis apie 234 eurų dydžio pensija per mėnesį. Taigi, turėtumėte įvertinti, ar jūsų išlaidos tikrai sumažės, kai nustosite dirbti.
Viena didžiausių kliūčių, stabdanti nuo aktyvaus kaupimo pensijai, yra klaidinga nuostata, kad tam reikia turėti atliekamų lėšų. Tačiau kaupti papildomai pensijai daug pinigų nereikia, tiesiog tai daryti būtina nuosekliai.
Geriausia – vos tik susiradus pirmąjį savo darbą ir pradėjus gauti nuolatines pajamas. Vienas paprasčiausių ir mažiausiai pastangų reikalaujančių būdų yra II pensijos kaupimo pakopa, kai tam tikra atlyginimo procentinė dalis yra automatiškai pervedama į pensijų fondą, kurio valdytojas pasirūpina, kad sukauptos lėšos būtų saugiai „įdarbintos“.
Apie kokio dydžio mėnesio įmokas kalbame? Jei esate pasirinkęs II pakopos pensijų kaupimo sistemą, tai iš vidutinio dydžio atlyginimo (neatskaičius mokesčių) į pensijų fondą bus pervedama apie 45 eurai. Juos sudaro 2% dydžio bazinė „Sodros“ įmoka, 2% papildoma įmoka ir 2% papildoma skatinamoji valstybės įmoka.
Be to, priklausomai nuo savo amžiaus, galite rinktis kaupti papildomai naudodamiesi III pensijų kaupimo pakopa. Beje, ir II, ir III pensijos kaupimo pakopoje surinkti pinigai yra paveldimi, todėl jie gali būti labai svarbi finansinio gyvenimo dalis senatvėje ne tik jums, bet ir jūsų sutuoktiniui. Galima rinktis investuoti savarankiškai ir tokiu būdu kaupti lėšas senatvei. Tačiau svarbu žinoti, kad savarankiškos investicijos reikalauja ir papildomų žinių, ir nuolatinio dėmesio.
Tad kuo renkatės būti jūs: stebėtojais ar savo finansinės ateities kūrėjais?
Odeta Bložienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
