Faktas, kad apie tai buvo galvota ne vieną kartą ir tai yra genialus, bei subtilus sprendimas (gal mano neurasteniška prigimtis užvaldė mano smegenis). Aš manau, kad B. Vėsaitė ir L. Graužinienė tai savotiškas Darbo partijos ir socialdemokratų komunikacinis skydas.
Kol mes internete (ir ne tik) šmaikščiai diskutuojame: „Na kaip TOKS žmogus gali atsidurti valdžioje?“, Darbo partija ir socialdemokratai užsiima tuo, dėl ko ateina į valdžią.
Kol mūsų dėmesys nukreiptas į jų narių kvailumą-nemokėjimą naudotis internetu – Darbo partija ir socialdemokratai sėkmingai dalina ES pinigus, lobina stambaus kapitalo interesus, sprendžia esminius ir didelius klausimus. Kol progresyvus žmogus internete padaro screenshot’ą ir garsiai juokiasi iš B.Vėsaitės nesąmonių, socialdemokratai ir Darbo partija juokiasi iš mūsų dar garsiau.
Na, pasijuoks tie žmonės, parašys porą delfi straipsnių, gal tai bus šioks toks smūgis reitingams, bet jų rinkėjai nelabai tą delfi ir internetus skaito. Ploju Darbo partijos ir socdemų komunikacijos ekspertams, labai subtiliai pajausta žmonių psichologija.
O realiai, kiekvienas toks PR ėjimas – tai spjūvis mums į veidą, kurio mes esame verti.
Nes vėl bus rinkimai, ir mes visi, interneto šmaikštuoliai, dėl pachmo nenuvarysim sekmadienį į rinkimus, nes kažkaip nėra vaibo.
O net jei ir nuvarysim, piliečio dalyvavimas socialiniame gyvenime nepasibaigia ties rinkimais. O kas nuvarys į namo gyventojų susirinkimą? Kas reikalaus iš televizijos geresnės kokybės, o iš žiniasklaidos daugiau tiriamosios žurnalistikos, o ne pataikavimų publikai?
Įsivaizduokite, kad mūsų valstybė – tai daugiabutis. Mes išrenkam namo seniūną (nors nelabai kažką ten rinkom, kas pasisiūlė, tą ir išrinkom, nes dažniausiai tokiuose rinkimuose dalyvauja kažkokie freak'ai).
Bet šitas seniūnas lyg normalus, solidus, šnekėti kažką moka, tegul būna. Ir tas seniūnas vieną dieną sugalvojo pakeist visus senus langus į naujus, plastikinius. Gera idėja, susimetėm.
Praeina tam tikras laikas, bet langai pakeisti tik pirmuose dviejuose aukštuose, kur gyvena seniūnas ir jo draugeliai. Seniūnui užduodamas logiškas klausimas: „Kur MANO babkės, a?“. Bet atsakymo nėra, tylu.
Praeina savaitė, mes pradedame galvoti kaip atkeršysim ir susigrąžinsim pinigus.
Po dviejų savaičių (o gal ir greičiau) pirminis pyktis praeina, mes pradedame galvoti apie savo gyvenimą, vaikus, darbą, fūlę, o per teliką jau rodo šou „Šuolis“, ir pamirštame apie plastikinius langus.
Po 3 savaičių sužinome, kad čia gal ne seniūnas kaltas, o įmonė, kuri buvo atsakinga, nes kaimynas kažką girdėjo iš kito kaimyno.
Po mėnesio mums jau pasakoja, kad šalia seniūno buto gyvena gėjai, o virš jų viena moteris – kekšė. Mes jau pamirštame užduoti pirminį loginį klausimą: „Kur MANO babkės?“
Po to seniūnas padaro susirinkimą ir pasako: „Jūs neteisingai mane supratote, plastikiniai langai jūsų aukšte atsiras pо 5 metų. Valdyti namą yra sunkus procesas, čia daug vamzdžių, elektrosistema, liftai, bla bla bla… O, be to, aš jums pasakojau, kad mūsų name gyvena gėjai ir kekšė?“. Ir šiaip jo, vyrukas viską teisingai sako, neprisiknisi.
Praeina pusė metų, mes patys įstatome sau naujus plastikinius langus, šiek tiek pykstam ant seniūno, bet sveikinamės toliau, gyvenimas juda į priekį.
Taigi, moralas, visą laiką klausk „KUR MANO BABKĖS?“.