Lietuvoje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina per pastaruosius dvejus metus sumažėjo apie 19 procentų. „Lietuvos dujų“ gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams pernai vidutiniškai sumažėjo 20 proc. Elektros kaina praėjusiais metais buitiniams vartotojams sumažėjo 3 ct/kWh.
Jei socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė nebūtų sustabdžiusi visų konservatorių-liberalų valdžios suplanuotų įgyvendinti saulės elektrinių projektų, elektros tarifas vartotojams būtų padidėjęs 5 ct/kWh.
Komunalinių paslaugų kainos savaime nekrenta. Nuolaidų, akcijų ar išpardavimų mažesnėmis kainomis gyventojams čia nebūna. Tai Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas pildo per rinkimus duotą pažadą mažinti elektros ir dujų kainas. Ir tai jau padaryta, susėdus prie derybų stalo ir Lietuvos naudai susiderėjus su „Gazprom“, taip pat ir priimant sprendimus, leidžiančius taupyti ir riboti elektros ir dujų kainas.
Komunalinių paslaugų kainos savaime nekrenta. Nuolaidų, akcijų ar išpardavimų mažesnėmis kainomis gyventojams čia nebūna.
Šilumos kaina mažėja tose savivaldybėse, kur keičiama kuro struktūra, investuojama į gamybos ir perdavimo efektyvumą, nustatomos naujos mažesnės bazinės šilumos kainos, didėja konkurencija šilumos gamybos veikloje.
Didžiausią šilumos kainos mažėjimą pajuto kauniečiai. Tam esminės įtakos turėjo „Kauno energijos“ investicijos į „Inkaro“, „Šilko“ ir Petrašiūnų elektrinės biokuro katilines bei dėl to 21,5 proc. sumažėjusios šilumos gamybos sąnaudos.
Ir jau trečius metus iš eilės tebemažėjančią šilumos kainą nulėmė būtent socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės nuosekli šilumos kainos mažinimo politika didžiuosiuose miestuose.
Kauno atveju – ir investicijos į „Kauno energijai“ priklausančias katilines, kurios ne tik padidino šilumos, pagaminamos iš biokuro dalį, bet ir padidino konkurenciją Kauno šilumos gamybos sektoriuje, kuriame jau veikia ir šeši nepriklausomi šilumos gamintojai.
Vasario pabaigoje, pradėjus veikti modernizuotoms trims katilinėms, nuo kovo 1 dienos šilumos kaina dar labiau sumažėjo. „Kauno energijai“ grįžus į šilumos gamintojų sektorių, biokuro katilinės sumažino palyginamąsias bendrovės šilumos gamybos sąnaudas 21,5 proc. O palyginamųjų sąnaudų sumažėjimas privertė ir nepriklausomus šilumos gamintojus sumažinti parduodamos šilumos kainas.
Bendra naujai pradėtų eksploatuoti įrenginių galia sudaro 62 MW. Iš viso su naujais įrenginiais bendrovė Kauno integruotame tinkle nuo šiol turės 72 MW biokuro galių. Modernizuojant gamybos šaltinius ir tiekimo tinklą per trejus metus vartotojams šiluma sumažėjo 35,6 proc., ir 2013-2014 metais pavyko sutaupyti apie 108 mln. litų.
Pastaruosius trejus metus buvo itin kryptingai dirbama, mažinant Kauno termofikacijos elektrinės apetitą, nes pavyko sukurti konkurenciją šilumos ūkyje.
Be to, pastaruosius trejus metus buvo itin kryptingai dirbama, mažinant Kauno termofikacijos elektrinės apetitą, nes pavyko sukurti konkurenciją šilumos ūkyje.
Kauno miesto taryba patvirtino „Kauno energijos“ investicinį planą, kuriame buvo numatytos bendrovės investicijos į šilumos gamybą, siekiant sumažinti šilumos kainą.
Šie esminiai sprendimai paskatino „Kauno energiją“ modernizuoti nuosavas jėgaines, privatiems investuotojams buvo atvertos galimybės statyti biokuro katilines.
Taip Kaunui sėkmingai pavyko nutraukti rusiškų dujų monopolį ir pasiekti vieną mažiausių šildymo kainų visoje Lietuvoje. Kauno šilumos tinkle šiluma gaminama iš 45 proc. biokuro ir 55 proc. dujų. Biokuro dalį šiais metais tikimasi išauginti iki 70 proc.
A.Butkevičiaus įsitikinimu, šilumos ūkis turi būti valdomas valstybės. Dėl to premjeras siūlo Vilniuje ir Kaune steigti valstybės valdomas įmones, kuriose valstybė turėtų 51 proc. akcijų ir kurios valdytų šilumos ūkį bet taip leistų skaidriai nustatyti šilumos kainas.
Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektams, kuriuos įgyvendinus šiuose miestuose šilumos poreikis pirmiausia būtų užtikrintas efektyviai derinant atliekų tvarkymą, šilumos kainų mažinimą ir konkurencingos vietinės elektros energijos gamybą vartotojams mažiausiais kaštais.
Tuomet šilumos energijos gamybos kaina Vilniuje ir Kaune sumažės apie 30 proc., lyginant su 2013 metais, o atliekų ir biokuro kogeneracinės elektrinės patenkins iki 60 proc. Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos poreikio, taip pat jose bus gaminama konkurencinga elektros energija, išvengiant elektros vartotojų rėmimo per elektros tarifą.
Apskaičiuota, jog į Vilniaus šilumos ūkį reikėtų investuoti daugiau kaip 1 mlrd. litų, o į Kauno – apie 500–600 mln. litų. Lėšų projektams tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų. Jei tokios investicijos būtų pradėtos nedelsiant, šildymas iki 30 proc. galėtų atpigti jau 2016 metų pabaigoje.
Taigi, socialdemokratai dirba kantriai, nuosekliai ir veiksmingai, kad energetikos kainos nebūtų gyvenimo našta nei kauniečiams, nei kitiems Lietuvos žmonėms.
Orinta Leiputė yra Seimo narė, LSDP Kauno skyriaus pirmininkė
